Metų infliacija Rusijoje lapkritį spartėjo iki 8,9 proc. nuo 8,5 proc. spalį, rublio vertei praėjusį mėnesį nukritus iki žemumų, nematytų nuo karo Ukrainoje pradžios, rodo federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbti duomenys.
Naujasis rodiklis – dar vienas signalas, kad centrinis bankas per artimiausią pinigų politikos svarstymą vėliau šį mėnesį veikiausiai didins ir taip aukščiausiame per pastaruosius du dešimtmečius lygyje esančią bazinę palūkanų normą, siekdamas pažaboti įsisiūbuojančią infliaciją ir sustiprinti rublį.
Tačiau, anot ekonomistų, infliaciją šalyje skatina rekordinės valstybės išlaidos karui Ukrainoje, o didesnės skolinimosi išlaidos turi mažesnį poveikį kainų augimui nei labiau rinkos ekonomikos sąlygomis.
Anot „Rosstat“, maisto produktai per metus pabrango 9,9 proc., ne maisto prekės – 5,7 proc., paslaugos – 11,4 procento.
Mėnesio infliacija lapkritį didėjo iki 1,4 proc. nuo 0,8 proc. spalį, o per 11 šių metų mėnesių vartojimas šalyje pabrango 8,1 procento.
Bazinė infliacija, skaičiuojama atmetus vartojimo kainų pokyčius dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, lapkritį siekė 1,1 proc. per mėnesį ir 8,3 proc. per metus.
Rusija, užpernai vasarį pasiuntusi karius į Ukrainą, smarkiai padidino karines išlaidas, kurios išpūtė jos ekonomiką, tačiau dėl mobilizacijos karui susiformavusio darbo jėgos stygius, ir plataus vartojimo prekių gamyba bei paslaugų teikimas tapo nepakankami, o tai sukėlė infliacijos šuolį.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
