„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ gavo Europos Sąjungos geležinkelių agentūros saugos sertifikatą veiklai Latvijoje, leidžiantis vežti keleivius kaimyninėje šalyje.
Jau nuo gruodžio 27 dienos tiesioginiai traukiniai į Rygą kursuos kasdien – bendrovė iš Vilniaus kvies išvykti rytais, o iš Rygos – kiekvienos dienos popietėmis, penktadienį pranešė įmonė. Kelionė truks kiek daugiau nei 4 val. – panašiai, kaip ir automobiliu.
Artėjant Kalėdoms miškininkai su Lietuvos policijos pareigūnais penktadienį rengia akciją „Eglutė“.
Šiais metais Alytaus, Marijampolės bei Šiaulių regionuose bus stabdomos transporto priemonės ir jų vairuotojams dovanojami Valstybinių miškų urėdijos išauginti kalėdiniai medeliai, pranešė urėdija.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Kelių transporto kodekso pakeitimams, kuriais nuo kitų metų gegužės būtų keičiama keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais tvarka. Jiems dar turės pritarti Seimas.
Konkurencijos taryba Susisiekimo ministerijai skyrė 40,53 tūkst. eurų baudą dėl apribotos prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir konkurencijos, pranešė taryba. Pasak jos, tokai tvarka privilegijuoja valstybės kontroliuojamą bendrovę „LTG Cargo“ ir diskriminuoja kitas tokias pat paslaugas galinčias teikti įmones.
Automobilio nuoma gali būti patogus būdas keliauti, tačiau tai taip pat gali sukelti stresą, jei nesudarote gerų sąlygų. Norint užtikrinti sklandžią nuomos patirtį, svarbu atlikti tyrimą, tinkamai pasiruošti ir laikytis automobilių nuomos įmonės nustatytų gairių. Šiame rašinyje aptarsime, kaip gauti geras sąlygas išsinuomoti automobilį, sutelkiant dėmesį į tris pagrindines sritis: automobilių nuomos įmonių tyrimą, pasiruošimą nuomai ir gerų sąlygų užtikrinimą nuomos laikotarpiu. Avis Leasing gali jums padėti gauti geras nuomos sąlygas, kurios tenkins jus viso laikotarpiu metu.
Vyriausybė trečiadienį patvirtino patikslintą kitų metų biudžeto projektą, kuriame daugiausia papildomų lėšų – 157 mln. eurų – numatoma keliams. Dabar projektas bus teikiamas Seimui.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad biudžetas koreguotas atsižvelgus į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus.
Kai kuriems politikams, kelininkams bei Prezidentūrai siūlant 2024 metų valstybės biudžete numatyti daugiau lėšų keliams Vyriausybė preliminariai sutarė kitąmet jiems skirti papildomai 157 mln. eurų. Papildomas finansavimas būtų skiriamas dviem projektams – Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai ir „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai siūlant liberalizuoti automobilių techninės apžiūros rinką jos nariai teigia, kad dabar įstatymai riboja konkurenciją. Anot politikų, patvirtinti automobilio techninį tvarkingumą galėtų ir jų remonto įmonės.
Klaipėdoje, Kauno gatvės mikrorajone, pradedami parkavimo vietų įrengimo darbai, bus įrengta beveik 600 naujų parkavimo vietų, trečiadienį pranešė uostamiesčio savivaldybė.
Automobilių stovėjimo aikštelės bus rekonstruojamos ties Kauno gatvės 45, 47 bei Šilutės plento 18, 20, 22, 24 daugiabučiais namais.
Jei esate motociklų entuziastas, žinote, kad motociklas nėra tik transporto priemonė, tai gyvenimo būdas. Nesvarbu, ar esate patyręs vairuotojas, ar dar tik pradedate savo motociklininko nuotykius, turėdami tinkamą aprangą ir tvarkingą transporto priemonę užtikrinate saugią, patogią ir malonią kelionę.
Siekiant gerinti šalies kelių būklę Prezidentūra siūlys perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius).
Anot jo, savivaldybėms galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.
Įgyvendindami teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, Lietuvos oro uostai pradėjo rengti perspektyvinius triukšmo žemėlapius, kurių pagrindu bus nustatytos Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautinių oro uostų triukšmo apsauginės zonos (TAZ). Arčiausiai oro uostų įsikūrusiems gyventojams, gydymo, švietimo, poilsio įstaigoms tai sudarys galimybes gauti kompensacijas už jų išlaidas, skirtas triukšmą mažinančioms priemonėms.
Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia šių metų planus dėl šalies prastos būklės tiltų, viadukų ir estakadų tvarkymo darbų. Šiuo metu Lietuvoje yra tvarkoma 16 tiltų, 10 viadukų, tęsiami vienos estakados tvarkymo darbai. Daugumoje objektų darbus planuojama baigti dar šiais metais.
Vyriausybei šiandien pritarus, bus pradėtas pasirengimas trijų tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai, parengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šių kelių bendras ilgis – beveik 160 kilometrų.
Susisiekimo ministerija ir šalies savivaldybės skatina dviračių transportą kaip alternatyvą kasdienėms kelionėms automobiliais. Vieningas požiūris į dviračių infrastruktūros plėtrą jau duoda rezultatų – 6 iš 10 lietuvių yra prisijaukinę šią transporto priemonę. Kas dešimtas šalies gyventojas ant dviračio sėda bent kelis kartus per mėnesį, kartą per savaitę ir dažniau dviračiu keliauja penktadalis, iš kurių 3 proc. pedalus mina kasdien. Tai parodė Susisiekimo ministerijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta reprezentatyvi apklausa.
Lietuvos oro uostų spalio statistika rodo, kad per spalį, paskutinį aviacijos vasaros sezono mėnesį, viso trijuose oro uostuose aptarnauta beveik 597 tūkst. keleivių, iš jų net 451,5 tūkst. (+11 proc. lyginant su 2022 metų tuo pačiu mėnesiu) keliavo būtent per Vilniaus oro uostą, toks mėnesinis keleivių skaičius šiame oro uoste – didžiausias per visus 2023 metus.
Lietuvos automobilių kelių direkcija toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje. Spalio pabaigoje pradėti naujo pėsčiųjų ir dviračių tako, sujungsiančio Birštoną su aplinkinėmis gyvenvietėmis, įrengimo darbai. 3,4 km ilgio taką planuojama baigti iki kitų metų liepos.
Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste krauta 24,1 mln. tonų krovinių. Tai yra 11 proc. mažiau nei 2022 m. sausį–rugsėjį, kai krova siekė 27,1 mln. tonų. Didžiausią poveikį šiam rezultatui turėjo metų pradžioje dėl sankcijų žymiai kritusi trąšų krova. Augo grūdų, suskystintų gamtinių dujų, statybinių medžiagų krova.
Šalyje įsitvirtinę rudeniški orai vykdomų kelių remonto darbų ir jų tempo – nemažina. Vienoje intensyviausių šalies automagistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda iki metų pabaigos planuojama užbaigti 5-ių kelio ruožų, kurių bendras ilgis sudaro daugiau nei 14 km, remonto darbus. Automagistralėje Vilnius–Panevėžys bus užbaigti 3-ių kelio atkarpų, siekiančių beveik 8 km, darbai.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas subsidijai viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimui ir plėtrai nustatytuose ruožuose šalia TEN-T tinklui priklausančių valstybinės reikšmės kelių. Tam numatyta 12 mln. Eur. Tikimasi paskatinti įrengti įkrovimo parkus su ne mažiau kaip 120 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Lietuvos oro uostai yra atviri visiems. Tačiau apie nemokamas paslaugas, kurias bendrovė gali suteikti kiekvienam specialiųjų poreikių turinčiam keleiviui, žino retas. Dėl to pasidalyti patirtimi ir padiskutuoti apie tai, kaip didinti šių nemokamų paslaugų sklaidą, Lietuvos oro uostai sukvietė per 20 skirtingų organizacijų ir asociacijų, kurios vienija žmones, turinčius negalią, arba kitaip – specialiųjų poreikių turinčius keliautojus.
Susisiekimo ministerija patvirtino alternatyvą, kur turėtų būti plėtojama „Rail Balticos“ geležinkelio infrastruktūra Panevėžyje. Po intensyvių diskusijų su Panevėžio regiono gyventojais, projekto rengėjais ir savivalda, atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus standartus, pasirinkta pirmoji alternatyva, numatanti tarptautinę keleivinę stotį vakarinėje miesto dalyje, šalia esamo transporto mazgo – miesto aplinkkelio.
Šiąnakt tarp 2-3 val. įvairios įstaigos, įmonės, organizacijos gavo el. laiškus, kuriuose rusų kalba grasinama susprogdinti jas, konkretus laikas nenurodomas. Laiškai išsiųsti maždaug 2000 adresais, gauti iš penkių skirtingų el. pašto adresų.
Spalio mėnesio pabaigoje prasidėsiantis žiemos skrydžių sezonas atneš pokyčių ir į Lietuvos oro uostus: į tvarkaraščius sugrįš keleivių pamėgtos šaltojo sezono kryptys ir atsiras visiškai naujų, o kai kurie skrydžiai laikinai pasitrauks iki pavasario-vasaros. Lietuvos oro uostų duomenimis, šią žiemą iš Vilniaus oro uosto reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti 36, iš Kauno – 16, o Palangos – 4 Europos miestus.
Spalio pabaigoje prasidėsiančio aviacijos žiemos sezono metu iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais bus galima pasiekti keturis naujus miestus. Iš Vilniaus bus skraidinam į Dubajų, Tenerifę bei Gran Kanariją, o iš Kauno – į Milaną.
Iš Vilniaus oro uosto reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti 36, iš Kauno – 16, o Palangos – 4 Europos miestus, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).
„Vilniaus apšvietimas“ kartu su Vilniaus savivaldybe sostinėje sumontavo dar 23 elektromobilių įkrovimo stoteles, kuriose automobilius galima krautis pigiau, pranešė „Vilniaus apšvietimas“.
Klaipėdoje ketvirtadienį įdiegtas jungtinis traukinio ir viešojo transporto bilietas.
Kaip pranešė bendrovė „LTG Link“, tokį bilietą nuo ketvirtadienio gali įsigyti visi keliones traukiniu planuojantys keleiviai, kai jų pasirinkto maršruto pradinė ar galutinė stotelė bus Klaipėdos geležinkelio stotis.
Siekdama gerinti tolimojo susisiekimo autobusais situaciją ir užtikrinti Kelių transporto kodekse numatytus reikalavimus, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) skelbia tolimojo susisiekimo maršrutų sąrašą ir kviečia vežėjus būti aktyviais, analizuoti galimybes bei siūlyti savo paslaugas tolimojo susiekimo rinkoje.
Į strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą siūloma įtraukti Pociūnų, Alytaus, Mažeikių bei Marijampolės Sasnavos aerodromus.
Kaip sako iniciatyvos autoriai, to reikia pasikeitus geopolitinei situacijai dėl karo Ukrainoje ir padidėjus visų Lietuvos aerodromų svarbai užtikrinant tinkamą karinių oro pajėgų parengtį.
Jau nuo pavasario LP EXPRESS paštomatų tinklu siuntos keliaus tarp trijų Baltijos šalių. Ateinantį kovą Latvijoje ir Estijoje pradės veikti apie 300 šio tinklo paštomatų, per kuriuos siuntas patogiai siųsti ir gauti galima bus visame Baltijos regione. Šiai plėtrai iš viso bus skirta virš 4 mln. eurų investicijų, o po jos LP EXPRESS tinklą trijose Baltijos šalyse sudarys daugiau nei 700 paštomatų.
Sprendimą išplėsti paštomatų tinklą į Latviją ir Estiją lėmė nuolat augančios e. prekybos apimtys bei siekis išlaikyti ir didinti LP EXPRESS konkurencingumą atliepiant kintančius klientų lūkesčius.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
