Naujausios technologijos keičia mūsų buitį – pradedant elementariausiu indų plovimu ir baigiant automobilių vairavimu. Per pastaruosius keletą metų automobiliai tapo tokie „protingi“, kad gali patys atsistoti į stovėjimo vietą, sekti važiavimo liniją ar sustoti esant kritinei situacijai. Žvelgiant į ateitį, kalbama ir apie automobilių autonomiją. Todėl kyla natūralus klausimas, kaip vairuoti mokysimės ateityje ir kokių savybių reikės sėdant į vis modernėjančius automobilius.

Dėl naujų aplinkosaugos standartų, dideli automobilių varikliai jau artimoje ateityje visiškai išnyks. Taigi, kol jie vis dar gaminami, jais reikia mėgautis. „Audi“ prieš 10 metų ėmė naudoti V10 variklius, o dabar šią sukaktį nori paminėti ypatingai - pristato „R8 V10 Decennium“ superautomobilį.

Saugaus eismo ekspertai pastebi, kad vis dažniau nelaimes keliuose lemia pašalinė vairuotojų veikla. Važiuojant vertėtų vengti ne tik pokalbių telefonu, bet ir garsaus muzikos klausymosi.  

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, daugiau nei dešimtadalis vairuotojų į eismo įvykius patenka nukreipę dėmesį nuo vairavimo.

Nors džiaugiamės artėjančiu pavasariu, sinoptikai perspėja, kad plikledžio išdaigų dar galima sulaukti ir praėjus kalendorinei žiemai. Slidūs paviršiai dažniausiai barstomi druska, bet pasigirsta argumentų, kad ši gadina dangą, tiltų konstrukcijas, automobilių kėbulo dalis ar avalynę, užteršia gruntinius vandenis, todėl gamtosaugininkai ragina rinktis alternatyvius būdus. Lietuvos mokslininkai perspėja, kad ne visos sparnuotos idėjos gali būti įgyvendintos.

Šiais laikais daugelis automobilių su automatinėmis transmisijomis turi starto kontrolės („Launch Control“)sistemas. Ši technologija leidžia labai greitai pajudėti iš vietos – automobilio ratai tiesiog nepraranda sukibimo. Tačiau kaip veikia ši elektroninė magija? Kaip kažkokia kompiuterinė programa varantiems ratams gali suteikti daugiau sukibimo?

Per artimiausius trejus metus automobilių gamintojai privalės aprūpinti savo modelius šiuolaikinėmis saugumo ir pagalbinėmis vairavimo sistemomis arba nebegalės pardavinėti savo automobilių visose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

Į šią žinią itin skausmingai sureagavo rusiškų automobilių gamintojai, nes jiems saugumo technologijos vis dar atrodo prabangos dalyku, nors dauguma Europos automobilių gamintojų jas jau dabar montuoja į visus savo modelius.

Per pirmuosius šių metų mėnesius nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirė 21 žmogus. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį keliuose žuvo 29 žmonės. Nors Lietuva daro pažangą mažindama žūčių skaičių, bet dar atsiliekame nuo Europos vidurkio, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Padėtį pakeisti gali nuo kovo mėnesio įsigaliosianti saugaus eismo gerinimo programa „Vizija – nulis“, kuri remiasi gerąja Švedijos patirtimi.

Panaudotas automobilių tepalas turi neigiamą vertę rinkoje, todėl vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai neteisėtai jį šalina. Pastebima, kad sušilus orams sena alyva impregnuojamos tvoros ar kiti medienos gaminiai, nors to daryti negalima dėl taršos aplinkai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Dažniausiai pagundų netinkamai panaudoti automobilių alyvos atliekas kyla, kai transporto priemonių savininkai keičia tepalą namuose, o ne autoservisuose.

Nutrupėjęs tinkas, atsidengusios paviršinės tilto konstrukcijos – toks vaizdas ne juokais išgąsdino LRT.lt skaitytoją Renatą M., kuri pastebėjo tokius tilto pažeidimus ant Šeškinėjė esančio tilto virš Ukmergės g. 

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas palygino estų ir lietuvių išlaidas perkant naujus ir naudotus automobilius. Pagal jo skaičiavimus, pirkdami ir eksploatuodami naudotą automobilį išleidžiame daugiau nei estai, kurie dažniau renkasi naują automobilį. LRT.lt domėjosi, kaip ekonomistas padarė tokias prielaidas, kai naudotas automobilis paprastai kainuoja pigiau nei naujas. 

Kauno savivaldybė antradienį apribojo automobilių plovyklų atstumą iki gyvenamųjų namų ir kai kurių įstaigų.

Plovyklos nuo šiol galės būti projektuojamos ne arčiau kaip 50 metrų atstumu iki mokyklų, vaikų darželių, sveikatos priežiūros įstaigų ir gyvenamųjų namų.

Vilniuje šį pavasarį pradės veikti elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga. Savivaldybė ir nuomos paslaugą teiksiančių įmonių atstovai pirmadienį pristatys šią naujovę ir aptars, kaip gerinti elektrinių transporto priemonių eismo kultūrą.

Nuo kovo 1 d. keleivių patogumui darbo ir poilsio dienomis keisis greitojo 2G, 1-ojo, 5-ojo, 7-ojo, 10-ojo, 20-ojo, 21-ojo, 22-ojo, 23-iojo, 24-ojo, 28-ojo, 29-ojo, 30-ojo, 32-ojo, 40-ojo, 43-iojo, 49-ojo, 54-ojo, 55-ojo, 56-ojo, 57-ojo, 59-ojo, 62-ojo, 63-iojo, 73-iojo, 75-ojo, 87-ojo, 89-ojo, 114-ojo ir 116-ojo autobusų maršrutų eismo tvarkaraščiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus valdžia ruošiasi remontuoti tunelį Geležinio Vilko gatvėje po Gedimino prospektu.

Anot savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresniojo patarėjo Arūno Visocko, dėl prasisunkiančio gruntinio vandens ir kai kurių apdailos konstrukcijų pažeidimų nuspręsta prieš remontą atlikti išsamesnę apžiūrą. 

Nenumaldomai artėjant pavasariui keliuose vairuotojus pasitinka seniai žinomi iššūkiai. Draudikai pastebi, kad būtent žiemos ir pavasario sandūroje padaugėja eismo įvykių, nulemtų ne tik pavojingų vairavimo sąlygų, bet ir plieskiančios saulės ar kelio dangoje atsivėrusių duobių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kasmet Ženevoje vykstanti tarptautinė automobilių paroda pritraukia tūkstančius lankytojų, kurie pirmieji nori pamatyti naujausius gamintojų šedevrus. Vis dėlto kai kurias premjeras galima pamatyti dar prieš prasidedant parodai, kurioje naujausius automobilius galima apžiūrėti įdėmiau, o daugelį jų galima ir paliesti.

Uostamiesčio vairuotojai turėtų suklusti – į naują vietą perkeltas Liepų g. ir Jaunystės g. sankryžoje stovėjęs išmanusis radaras.

Išmanieji radarai, vienu metu galintys stebėti ir analizuoti iki 32 automobilių net 6 kelio juostose, Klaipėdoje ėmė dygti praėjusių metų vasarą.

Visuose naujuose automobiliuose bus įdiegtos tokios saugos priemonės kaip išmanioji greičio pagalba bei pažangi avarinio stabdymo sistema. Ketvirtadienį tam pritarė Europos Parlamento (EP) Vidaus rinkos komitetas, teigiama EP pranešime žiniasklaidai.

Pagal šį teisės aktą daugelis pažangių saugumo priemonių taps standartine įranga ES rinkoje pardavinėjamuose naujuose automobiliuose. Tarp tokių yra išmanioji greičio pagalba; alkoblokas; perspėjimas dėl vairuotojo mieguistumo ar dėmesio atitraukimo; avarinio sustojimo signalas; atbulinės eigos detektorius; taip pat eismo įvykio duomenų registratorius.

Iš automobilių dizainerių tikimės labai daug. Norime, kad automobiliai šokiruotų, būtų unikalūs ir nepanašūs į jokią kitą mašiną gatvėje. Norime, kad dizaineriai jiems įpūstų sielą ir automobiliai nebūtų tik paprastos transporto priemonės, kurias pamirštame vos uždarę dureles. Ir nieko tokio, jei truputį nukenčia praktiškumas, jei tik formos ir funkcijos mainai yra lygūs. Tačiau viena dizaino klaida yra tokia paprasta ir tokia kvaila, kad tiesiog spaudžia šypseną.

Šiuo metu yra išduota netoli pusantro milijono galiojančių vairuotojo pažymėjimų. Taigi, beveik kas antras Lietuvos gyventojas turi šį dokumentą. Na, o gyvenime iškyla įvairiausių klausimų apie jo galiojimą, keitimą internetu ir kitus svarbius dalykus, kuriuos būtina žinoti kiekvienam vairuotojui. Į 5 dažniausiai užduodamus klausimus atsako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gero naudoto automobilio įsigijimas yra malonus, tačiau daug laiko bei atidumo reikalaujantis procesas. Šalyje per 2018 metus įvyko 425 tūkst. naudotų automobilių sandorių, tačiau šimtai ar net tūkstančiai transporto priemonių parduodama slepiant defektus bei klastojant įvairius duomenis, o dažniausiai – pakeičiant automobilio ridą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Autoplius.lt“ surengta apklausa parodė, kad net trys ketvirtadaliai (74 proc.) vairuotojų ridą laiko svarbiu naudoto automobilio kriterijumi.

Londone įsikūrusi pasaulinė analitinės informacijos teikėja – bendrovė „IHS Markit“ paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose tuo pačiu automobiliu naudojamasi vidutiniškai 80 mėnesių (6,7 metų), nors 2006 metais šis rodiklis siekė tik 52 mėnesius (4,3 metų).

Kai kuriais automobiliais jų pirmieji savininkai naudojasi 15 metų ar ilgiau, ir tokių mašinų – gana nemažai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, su kokių modelių automobiliais pirkėjai „susibičiuliauja“ ir nenori skirtis per visą šį ilgą laikotarpį. Bendrovė, remdamasi tyrimo rezultatais, sudarė tokių automobilių modelių reitingą.

Dažnai elektrinės transporto priemonės sulaukia liaupsių dėl jų tvarumo, tačiau aplinkosaugos problemos nelieka nuošalyje, ypač, kai kalbama apie gamtos išteklių naudojimą baterijų gamybai. Ir nors pasaulinė elektrinių transporto priemonių rinka dar yra ganėtinai nauja (prieš dešimtmetį šių transporto priemonių beveik nebuvo), ličio jono baterijų perdirbimo klausimas tampa vis svarbesnis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusiais metais Baltijos šalių vairuotojai rinkosi kompaktiškus, mažai degalų naudojančius ir daug nuvažiuoti galinčius automobilius. Lietuvoje parduota daugiau nei 32 tūkst., Latvijoje beveik 17 tūkst., o Estijoje – 26 tūkst. naujų automobilių. Naujų automobilių rinkos aktyvumu nuo trijų Baltijos šalių neatsilieka ir Ukraina bei Baltarusija, tiesa, pastarųjų šalių topuose dažniau karaliauja krosoveriai ir automobiliai, kurie gaminami Rusijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nors legendinis prancūzų automobilis „Citroen 2CV“ nebegaminamas nuo 1990 metų, šie simpatiški automobiliukai vis dar rieda Paryžiaus ir kitų Prancūzijos ir ne tik jos miestų gatvėmis. Senieji Citroenai ne tik traukia akį, bet ir padeda įvairioms labdaros kampanijoms, pavyzdžiui, šeštadienį prancūzai bus raginami paremti garsų pagalbos ligoninėms ir jų pacientams fondą.

Antradienį Kaune pradeda kursuoti 25 nauji firmos „Temsa“ autobusai.

Šia proga Kauno centre, maršrutu Nemuno sala – Kauno pilis – Geležinkelio stotis – Kauno pilis kursuos keturi specialūs nemokami autobusai.

Nuo vasario vidurio Lietuvoje nebeveikia greičio matuokliai, esantys užmiesčio keliuose. Ne vienam greičio mėgėjui tokia naujiena tapo proga paspausti ir pamiršti Kelių eismo taisykles (KET). Tačiau policijos pareigūnai, perspėję, kad pažeidimų netoleruos, savo žodžio laikėsi. Į kelius išvažiavo nežymėti automobiliai, kurių kameros užfiksavo dešimtis pažeidėjų.

Ženevos tarptautinėje automobilių parodoje (kovo 7-17 d.) „Volkswagen“ pristatys naują legendinės „R“ serijos modelį – 2017-aisiais pasirodžiusios miesto visureigio „T-Roc“ linijos flagmaną „T-Roc R“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Volkswagen R“ automobiliai stebina ne tik išskirtiniais pajėgumais. Sportinį „Volkswagen T-Roc R“ charakterį pabrėš ir išskirtinė „R“ išorė bei automobilio salonas. 

Profesorius Adolfas Laimutis Telksnys yra pasakęs: Lietuvoje neturime naudingų išteklių, todėl turime naudoti kitą gamtos dovaną – lietuvių protus.

Ir iš tiesų – turime puikius mokslininkus, inovatyvius startuolius, šalies sostinė nevengia bandyti naujas technologijas. O kaip su karyba? Žinome apie automatinį ginklą „Vytis“ – bet nejaugi tai viskas, ką šioje srityje nuveikė lietuviai?

Prieš beveik 50 metų atidarytas greitkelis Vilnius–Kaunas ruošiasi naujam etapui – jau kitąmet planuojama jam suteikti automagistralės statusą. Šiemet turėtų prasidėti paskutiniai parengiamieji darbai, kuriuos įgyvendinus vairuotojai galės važiuoti ir greičiau, ir saugiau.

Kelias A1, jungiantis tris Lietuvos didmiesčius Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, vairuotojams kelia dvejopus jausmus. Jei atkarpą Kaunas–Klaipėda šiltuoju metų laiku jau seniai galima įveikti važiuojant 130 km/val. greičiu, tai atkarpoje Vilnius–Kaunas maksimalus leistinas greitis kiek mažesnis – 120 km/val.