Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas vairuoti automobilius su vasarinėmis padangomis.
Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo lapkričio 10-osios iki kovo 31-osios draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – LAKD) primena vairuotojams nepamiršti pasikeisti vasarinių padangų į žiemines ir pateikia patarimų, į ką svarbu atkreipti dėmesį vairuojant automobilius šaltuoju metų laiku.
Nuo spalio pabaigos Lietuvos oro uostuose išaugo tiesioginių ir reguliariai vykdomų skrydžių krypčių skaičius. Tęsiantis intensyviam aviacijos sektoriaus atsigavimui, planuojama, kad iš Vilniaus ir Kauno oro uostų dar iki metų pabaigos startuos net vienuolika naujų skrydžių krypčių, lygiagrečiai numatoma atnaujinti kai kuriuos anksčiau vykusius maršrutus.
2022 metais Lietuvoje bus išasfaltuota apie 130 km žvyrkelių, o per 2021–2024 metus – apie 500 km, sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Nuo pirmadienio lengvaisiais automobiliais, motociklais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 kilometrų per valandą greičiu.
Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad nuo lapkričio 1 d. Lietuvos keliuose pradeda galioti Kelių eismo taisyklių (KET) sezoniniai reikalavimai – važiuosime lėčiau, keisime vasarines padangas. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais automagistralėse ir greitkeliuose bus galima važiuoti ne didesniu nei 110 km/val. Nors tai maksimalus leistinas greitis, tačiau vairuotojai, atsižvelgdami į kelio dangos būklę ir oro sąlygas, privalo rinktis saugų greitį, kuris visada būna mažesnis už maksimalų leistiną.
Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Armėnijos sostinę Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai. Tai patvirtinta penktadienį vykusiame susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikime su Armėnijos teritorijų administravimo ir infrastruktūros ministru Gnelu Samosyanu, su kuriuo aptarti ir kiti dvišalio bendradarbiavimo klausimai.
Daugiau nei pusė gyventojų nepalaiko automobilių siūlomo naujo taršos mokesčio, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa.
Prieš pusantro mėnesio pradėta Palangos oro uosto aerodromo rekonstrukcija baigta. Jos metu įvykdyti visi planuoti darbai: atnaujintas lėktuvų kilimo ir tūpimo, riedėjimo takas, rekonstruotas orlaivių peronas, atnaujintos inžinerinės ir apšvietimo sistemos. Ketvirtadienį, po 45 dienas trukusios pertraukos, oro uostas atnaujins savo veiklą ir priims pirmuosius reguliarius skrydžius.
Jau ateinančiais metais rengiamasi pradėti reguliarius skrydžius tarp Lietuvos ir Kazachstano – tai numatyta abiejų šalių ketinimų protokole, kuris buvo pasirašytas spalio 12 d. Kazachstano sostinėje Nur Sultane Lietuvos delegacijos vizito metu.
Palangos oro uoste vykstanti rekonstrukcija artėja prie pabaigos, Vakarų Lietuvos regione jau netrukus keleivius ir orlaivius bus galima priimti pagal naujausius standartus atnaujintame oro uosto aerodrome. Kodėl tai svarbu ne vien Palangai, bet ir visam regionui, ir kokią įtaką sėkmingas oro uosto darbas turi regiono ekonomikai?
Daugiau kaip 650 gyventojų, šiemet įsigijusių elektromobilius, pateikė paraišką gauti kompensaciją iš Klimato kaitos programos. Tam numatyta 5 mln. eurų, o prašoma paramos suma siekia tik 2,2 mln. eurų – 2, 7 mln. eurų dar liko nepanaudoti. Kviečiame būti aktyvesniems, keisti taršų automobilį į draugiškesnį aplinkai varomą elektra ir gauti 2,5–6 tūkst. eurų subsidiją.
Daugelis nepagalvoja apie šią naujų padangų naudą
Reguliarus padangų keitimas ir padangų montavimas užtikrina saugumą kelyje ir sutaupo pinigų. Kodėl reikia keisti padangas ir kaip išsirinkti tinkamas?
Padangų montavimas ir keitimas, tai svarbi automobilio priežiūros dalis. Kiekvieną pavasarį ir rudenį svarbu pasirūpinti žieminių ir vasarinių padangų keitimu. Nors daugeliui sezoninių padangų montavimas tampa paskutinės minutės galvos skausmu, padangas keisti reikia ne tik pagal metų laikus, bet ir joms nusidėvėjus.
Vasarą atlikti transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis matavimai parodė, kad didžioji dalis Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių – 96 proc. – yra lengvieji automobiliai. Labiausiai sostinės orą teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, kurių čia žymiai daugiau nei benzininių – 64 proc. (nacionaliniu lygmeniu dyzelinių transporto priemonių dalis sudaro beveik 70 proc.).
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) pristačius Lietuvos aplinkosaugos veiksmingumo apžvalgą, šios organizacijos Aplinkos direktorato direktorius Rudolfo Lacy pabrėžė vieną išskirtinę šalies problemą – ypač taršų automobilių parką, ir pasiūlė priemones, kaip spręsti jo sukeliamą žalą.
Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga inicijuoja balsavimą dėl streiko – darbuotojams pritarus, įspėjamieji dviejų valandų streikai planuojami spalio antrojoje pusėje.
Lietuvos oro uostai primena, kad visi keleiviai, prieš kelionę laukiantys skrydžio ir po kelionės patekę į terminalą, turi dėvėti apsaugines veido kaukes. Tokia pati tvarka galioja ir keleivių terminaluose viešintiems lankytojams, artimiesiems, kurie pasitinka keleivius, šiuo atveju išimtis dėl privalomo kaukių dėvėjimo taikoma tik jaunesniems nei šešerių metų amžiaus vaikams.
Du mėnesius realiomis eismo sąlygomis oro taršą matavę nuotoliniai matuokliai nustatė, kad Vilniaus orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės. Populiariausių šiuo kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais viršija normą apie tris kartus, kietosiomis dalelėmis – apie pusantro karto. Sunkiųjų transporto priemonių išmetamas teršalų, ypač azoto oksidų, kiekis už standartą didesnis iki keliolikos kartų.
Lietuva sieks gauti JAV federalinės aviacijos administracijos (FAA) leidimą Lietuvoje registruotiems orlaiviams vykdyti skrydžius į JAV. Susisiekimo ministerija pavedė Transporto kompetencijų agentūrai įgyvendinti projektą, kad iki 2023 m. sausio 1 d. būtų sėkmingai atliktas skrydžiams organizuoti reikalingas FAA auditas ir gautas šios organizacijos leidimas.
Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei įteisinti „dviračių gatves“, kuriose prioritetas būtų skiriamas dviračiams.
Lietuvos klimatas toks, kad kritulių sulaukiame nemažai. Rudeniop padaugėja lietaus, temsta vis anksčiau ir lyjant matomumas vairuojant tampa vis sunkesnis. O kur dar šlapdribos ir sniegas žiemą. Ir lyg tyčia jūsų priekinio stiklo valytuvai bruožia stiklą cypdami, arba valo, bet nepakankamai gerai. Esant prastiems valytuvams, laiku nepastebėsite pėsčiųjų, kitų automobilių, kitų kliūčių kelyje. Laikas išsirinkti naujus automobilinius valytuvus – kaip tą padaryti?
Aplinkos ministerija, tradicinės Europos judumo savaitės, kuri vyks rugsėjo 16-22 d., koordinatorė Lietuvoje, kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet, rinks pačius judriausius šalyje – savivaldybę, valstybės instituciją, įmonę, mokymo įstaigą, ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir judriausią gyventoją – dviratininką ir pėsčiąjį. Kaip sakė ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Gadliauskaitė, jie bus apdovanoti specialiaisiais prizais.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis, trečiadienį telefonu kalbėdamasis su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) tarybos pirmininku Salvatore Sciacchitano, pabrėžė skubių tarptautinių priemonių poreikį, siekiant sustabdyti nelegalią migraciją, kurią vykdo Baltarusijos režimas, ir taip užtikrinti aviacijos sektoriaus saugumą ir reputaciją.
Klaipėdos uostas, dėl pandemijos faktiškai praradęs du kruizinės laivybos sezonus, kitąmet tikisi sulaukti per 50 kruizų laivų.
Aplinkos ministerija, Europos judumo savaitės koordinatorė Lietuvoje, ragina visas šalies savivaldybes prisijungti prie šios kasmetinės miestų tvaraus judėjimo akcijos, kuri tradiciškai vyks rugsėjo 16-22 d. Tą savaitę miestų gyventojai bus skatinami pamiršti savo automobilius ir persėsti ant dviračių ar į viešąjį transportą. Dalyvauti akcijoje šiuo metu jau užsiregistravo per 1300 Europos miestų.
Nuo rudens iš Vilniaus ir Kauno oro uostų pradedami šeši nauji maršrutai. Keturi iš jų bus vykdomi iš Kauno oro vartų, du nauji tiesioginiai skrydžiai bus siūlomi iš sostinės. Kryptis pasiūlys oro linijų bendrovė „Ryanair“.
Transporto priemonių savininkams kylant abejonių, kas, kiek ir už kokius automobilius turės mokėti registracijos ir naudojimo mokesčius, Aplinkos ministerija pateikia išsamius atsakymus į dažniausiai viešumoje iškylančius klausimus.
Rugsėjo 6 dieną Palangos oro uostas užsidarys pusantro mėnesio truksiančiai rekonstrukcijai, kurios metu bus atnaujintas kilimo-tūpimo, taip pat riedėjimo takas ir peronas, modernizuoti inžineriniai tinklai, apšvietimo sistemos, įdiegti energiją taupantys ir aplinką tausojantys sprendimai.
Šiandien, lankydamasis Kaune, susisiekimo ministras Marius Skuodis, aptardamas laivybos upių keliu gaivinimo klausimus su Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovais, išreiškė siekį, kad ilgiausia šalies upė dar iki 2024 m. būtų pritaikyta turistams ir krovininėms baržoms. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus.
Vasarą į Lietuvos kelius išrieda žemės ūkio transporto priemonės, skubančios nuimti derlių laukuose, ir traktoriai su priekabomis, vežantys nuimtą derlių į supirkėjų sandėlius. Į darbus laukuose šios transporto priemonės paprastai išvažiuoja anksti ryte ir grįžta vėlai vakare, tačiau tuomet, kai gabena krovinius, jos į šalies kelius ir net magistrales išvažiuoja dienomis, automobilių eismo piko metu. Ar šioms transporto priemonėms yra vietos viešajame eisme, kalbamės su ūkininku Juozu Staliūnu.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
