Nuo 2023 metų pradžios užsienyje veikiančios neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos, vykdančios lituanistinio švietimo programas, bus remiamos Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. 2023 metais lituanistinio švietimo programoms vykdyti iš biudžeto skiriama 1,7 mln. Eur. Mokyklos galės susimokėti už patalpų nuomą ar jų išlaikymą, mokėti atlyginimus mokytojams, įsigyti vadovėlių ir kitų ugdymui būtinų skaitmeninių ar kitokių priemonių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino strateginių sporto šakų nustatymo kriterijus 2022–2025-iesiems metams. Atsižvelgiant į juos, dabar Lietuvos strateginių sporto šakų sąraše rikiuojasi 12 sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, gimnastika, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė.

Kultūros paso programose, edukaciniuose renginiuose per 2022 metus dalyvavo 1371 mokinys iš 10 užsienyje veikiančių lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų. Mokiniai iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Belgijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Nyderlandų iš kultūros paso gausios pasiūlos šiemet pasirinko 148 paslaugas.

Nuo 2024 m. mokslo ir studijų institucijos galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino kriterijų, kuriais remiantis aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. 

Paraiškas tapti regioniniais specialiojo ugdymo centrais (toliau – Regioniniai centrai) Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė specialiojo ugdymo įstaigos iš 19-os savivaldybių. Regioniniai centrai steigiami siekiant suteikti kuo daugiau kvalifikuotos pagalbos šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties principus. Planuojama įsteigti iki 10-ies regioninių centrų. 

Per praėjusius metus priimti švietimo ir mokslo bendruomenei svarbūs sprendimai geresnėms darbo sąlygoms kurti ir pasiekti didesnės ugdymo, studijų, mokslo kokybės.

Beveik prieš metus, sausį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, susitikusi su šalies sporto organizacijų ir federacijų atstovais, pabrėžė, jog nors valstybės finansavimas sportui auga, visai sporto sistemai reikia esminių pokyčių. Kas pasikeitė sporto politikoje per 2022-uosius?

Eurolygai nusprendus šio sezono Europos klubinio krepšinio finalo ketverto varžybas rengti Kaune, mieste jau juntamas susidomėjimas šiuo renginiu – sporto fanai rezervuoja viešbučius. Tačiau naudos miestas turės žymiai daugiau, teigia „Žalgirio“ krepšinio klubo ir Kauno verslininkų atstovai.

Eurolygos finalo ketverto varžybos Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks gegužės 19–21 dienomis. Anot „Žalgirio“ krepšinio klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno, teisės organizuoti finalo ketvertą patikėjimas Kaunui – ne tik įvertinimas miestui, bet galimybė jam gauti papildomų pajamų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuos lietuviškos bendrojo ugdymo mokyklos steigimą Suvalkuose. Planuojama, kad pradinė mokykla galėtų pradėti veikti 2023 metais. Tikimasi, kad pirmuosius mokslo metus nuo kitų metų rugsėjo pradėtų pirmokai, o ateityje mokykla nuosekliai augtų. Ministerijos siūlymui steigti lietuvišką mokyklą Suvalkuose šiandien pritarė Vyriausybė.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) trečiadienį neeilinėje konferencijoje Kaune pritarė naujiems įstatams, tarp kurių ir kriterijai dėl nepriekaištingos reputacijos valdymo organų nariams.

Kitąmet švietimo sričiai valstybė skiria 259 mln. Eur daugiau negu šiemet, iš jų daugiau kaip pusė (146 mln. Eur) - švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Auga mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, bibliotekininkų atlyginimai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujos Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) koncepcijos projektą ir kviečia suinteresuotas organizacijas, visuomenės atstovus teikti savo pastabas ir pasiūlymus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka baigė paslaugų pagal Kultūros paso programą paraiškų priėmimą, kuris vyko naujoje Kultūrinės edukacijos sistemoje. Pasibaigus kvietimui, paaiškėjo, kad kultūros įstaigos ir organizacijos, taip pat kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 958 paraiškas, Kultūros paso programai siūlydami savo edukacines kultūros ir meno paslaugas, skirtas 1–12 klasių mokiniams.

Nors jau dabar 90 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse ir darželių grupėse su bendraamžiais, dar daug reikia nuveikti, kad visose švietimo įstaigose būtų sukurtos kuo geresnės sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.

Brandos egzaminus siekia laikyti beveik 27,5 tūkst. abiturientų – tiek prašymų ketvirtadienį pranešė sulaukusi Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi plėtoti įtrauktį šalies mokyklose, kitų metų pradžioje kvies savivaldybes įgyvendinti pilotinius įtraukiųjų klasių modelius. Nuo kitų mokslo metų, t. y. 2023-ųjų rugsėjo, savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 pilotinių įtraukiųjų klasių. Tam savivaldybėms numatyta papildomai skirti daugiau nei 2 mln. eurų. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė ir pateikė svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma daugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, kad jie tinkamai pasirengtų mokytis aukštesnėje klasėje.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) pertvarkomas iš biudžetinės į viešąją įstaigą, jo valdyme be dabar esančių ministerijų ateityje dalyvautų ir Vilniaus universitetas (VU).

Vyriausybė šią savaitę pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam nutarimo projektui, pagal kurį įstaigos dalininkėmis bus ŠMSM, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir iki šiol įgyvendinusios valstybės, kaip instituto savininkės, funkcijas. Taip pat numatyta galimybė dalininku tapti ir VU.

Lietuvos profesionalai standartinių šokių šokėjai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva Lacitienė tapo 2022 metų Europos čempionais.

Italijos Riminio mieste Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) surengtame čempionate mūsų šalies sportininkams nebuvo lygių.

Europos čempionato finale iš viso V. ir V. Lacičiai surinko 190,250 balo iš 200 galimų – šis rezultatas garantavo jiems aukso medalį.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) parengė naujus įstatus, kuriuose be kitų sprendimų numatoma, kad Vykdomajame komitete negalės būti ir praeityje už kriminalinius nusikaltimus teistų asmenų.

Aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams numatytas žymiai didesnis valstybės finansavimas – ateinančių metų valstybės biudžete mokslo ir studijų institucijoms skirta 114,8 mln. eurų daugiau nei pernai. 2023 metams patvirtinti asignavimai universitetams, kolegijoms, mokslo institutams, Lietuvos mokslo tarybai (LMT) bei Lietuvos mokslų akademijai iš viso sudaro 550,4 mln. eurų (2022 m. – 435,6 mln. eurų).

Lietuvos įgyvendinami pokyčiai - „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, pokyčiai pasiekimų vertinimo sistemoje gali sumažinti mokinių pasiekimų skirtumus, kaimo ir miesto atskirtį, nelygias galimybes siekti kokybiško ugdymo.

Savivaldybių bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba 363 karjeros specialistai, padedantys apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, studijų pasirinkimo, karjeros plano. Karjeros specialistai jau dirba beveik visose savivaldybėse. Kelios savivaldybės skyrė papildomą finansavimą jų darbo sąlygoms pagerinti. Verslo atstovai sveikina šiuos pokyčius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su kelių šalies mokyklų, ugdančių ukrainiečių vaikus, atstovais. Ministrė domėjosi, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos, dirbančios pagal Ukrainos švietimo programą, ir kaip juos būtų galima spręsti. 

Lapkričio 19 d. 19.30 val. Lietuvos televizija rodys dokumentinį filmą „Ateities istorija. Lietuva“.  Filme pristatomi valstybiniai Lietuvos universitetai ir 16 mokslinių išradimų. Net 6 iš jų pasaulinio lygio. Pvz., tai ir Vilniaus universiteto prof. Virginijaus Šikšnio ir Gyvybės mokslų centro mokslininkų sukurtos garsiosios „genų žirklės“, kurios gali „iškarpyti“ paveldimas ligas, Kauno technologijos universiteto prof. Vytauto Getaučio ir mokslininkų grupės pasiektas saulės elementų efektyvumo pasaulio rekordas bei Mykolo Romerio universiteto genetiko prof. Danieliaus Serapino išrastas „gyvybės eliksyras“.

Tarptautinei Ukrainos mokyklai trejiems metams perduodamos Vilniaus kolegijos patalpos, kuriose ši mokykla dabar ir veikia. Mokyklai nereikės mokėti už patalpų nuomą, ji įsipareigoja susimokėti mokesčius už patalpų išlaikymą. Tokiam sprendimui šiandien pritarė Vyriausybė.

Europos jaunučių, jaunių ir jaunimo pilno kontakto karatė čempionate, kuris vyko Bulgarijos sostinėje Sofijoje, Lietuvos sportininkai komandinėje įskaitoje iškovojo pirmąją vietą.

Antrąją vietą komandinėje įskaitoje užėmė Ukrainos rinktinė, trečiąją – Lenkijos.

Labiausiai tituluotas namo grįžo Klaipėdos „Okinavos“ (trenerė – Diana Mačiūtė) auklėtinis Nikas Kvasys, Bulgarijoje net triskart lipęs ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio.

Uostamiesčio sportininkas jaunučių (iki 16 metų) kumitė rungties 70-75 kg svorio kategorijos varžybose visas keturias kovas laimėjo ankščiau laiko nokautu („ippon“), o finale įveikė kartvelą Anri Mšhaladadzę. Individualios katos rungties finale N. Kvasys pranoko savo klubo draugą Tautvydą Rutę, o kartu su šiuo atletu bei Arsenijumi Djakovu dar triumfavo ir komandinėse katos varžybose.

Daugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams tinkamai pasirengti mokytis aukštesnėje klasėje. Laiku atpažįstami mokinių polinkiai ir teikiamos rekomendacijos padėti pasirinkti tolesnį studijų ar profesinės karjeros kelią. Daugiau motyvacijos siekti gerų rezultatų nuosekliai mokantis ir mažiau mokinių patikrinimų.

Vyriausybė siūlo nustatyti privalomus nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimus ketvirtokams ir aštuntokams, dešimtokams būtų įvestas slenkstis – jie turėtų testus išlaikyti bent patenkinamais pažymiais.

Savarankiškesnės profesinės mokyklos, didesnis verslo atstovų įsitraukimas į būsimų specialistų ruošimą – tokie pokyčiai numatomi šalyje toliau stiprinant profesinį mokymą.