Šiandien ir rytoj visos Lietuvos abiturientai, pasirinkę laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, kviečiami pasitikrinti matematikos žinias ir gebėjimus. Nacionalinė švietimo agentūra organizuoja elektroninį matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo testą.

Šeštadienį, kovo 11 dieną, Telšiuose vyko Lietuvos rajonų, Klaipėdos ir Alytaus miestų jaunių (2004 m. gimusių) stalo teniso pirmenybės. Jose dalyvavo ir Mažeikių tenisininkės.

Lietuviams krepšinis yra tarsi antra religija. Mūsų tauta reikšmingomis krepšininkų pergalėmis garsėja nuo 1937 metų, kuomet Lietuvos rinktinė pirmą kartą tapo Europos čempione. Tad galime tik pasidžiaugti, kad jau beveik šimtmetį Lietuva augina ir ugdo krepšinio profesionalus, entuziastus ir mėgėjus, o lietuvius krepšininkus palaikančios skanduotės skamba visame pasaulyje.

Naujais mokslo metais darbą pradės aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Jie teiks kvalifikuotą pagalbą šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties principus,  kad kartu sėkmingai galėtų mokytis įvairių poreikių vaikai.

2023 m. vasario mėnesį Šiauliuose vykusio Europos teniso asociacijos turnyro U16 nugalėtoju tapo Dovas Deršonas (15 m.). Antru numeriu turnyre skirstytas lietuvis pakeliui iki finalo be pralaimėtų setų nugalėjo sportininkus iš Lenkijos, Estijos, Norvegijos, o finale po trijų setų rezultatu 6/4, 1/6, 6/2 įveikė ukrainietį Dmytro Vterkovskyi. Šiuo metu sportininkas ruošiasi kovo mėnesį Latvijoje vyksiantiems ITF Juniors (jaunių iki 18 metų) serijos turnyrams.

2023 m. kovo 5 dieną įsigaliojo Globali su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencija. Konvencija jose dalyvaujančiose šalyse palengvins aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo procedūras, stiprins bendradarbiavimą tarp mokslo ir studijų institucijų, išplės pasaulinio mobilumo galimybes.

Kovo 2 dieną Lietuvos mokslų akademijoje iškilmingai apdovanoti 2022 metų Lietuvos mokslo premijų laureatai. Renginyje dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius.

Mėnesį trukusio Inovacijų agentūros organizuoto Nacionalinio verslumo iššūkio rezultatai patvirtina, kad Lietuvos moksleiviai domisi verslu ir turi puikių verslo idėjų. Verslumo iššūkį priėmė 5 tūkst. šalies moksleivių iš 300 mokyklų, o didžiosios dalies mokinių rezultatai puikūs. Į iššūkį aktyviausiai įsitraukę Vilniaus Pilaitės gimnazijos moksleiviai jai iškovojo versliausios šalies mokyklos vardą, o Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos moksleivis – perspektyviausios verslo idėjos vardą. 

Kovo mėnesį dešimtokai turės apsispręsti ir pasirinkti dalykus, kurių mokysis III–IV gimnazijos klasėse. Šis apsisprendimas svarbus, nes pasirinkimai turės įtakos brandos egzaminams, kurie po poros metų bus organizuojami pagal naują tvarką. Ministerija atsako į pagrindinius klausimus. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama, kad mokytis vokiečių ir prancūzų kalbas rinktųsi daugiau šalies mokinių, juos ir jų tėvus kviečia į pažintines nuotolines prancūzų ir vokiečių kalbų pamokas. Jos rengiamos kartu su Prancūzų ir Goethe‘s institutais. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išplatintame laiške švietimo bendruomenei kviečia savivaldybes imtis konkrečių veiksmų populiarinant Europos Sąjungos kalbų mokymąsi, ieškoti galimybių užtikrinti teisę mokiniams rinktis antrąją kalbą. Kreipimesi rusų kalbos mokytojai raginami įgyti papildomų kito dalyko ar specializacijos kompetencijų ir pažymima, kad antros kvalifikacijos įgijimą finansuos valstybė.

Varėnos rajone, Kabelių bažnyčios pastogėje, rastos vargonų, kuriais galėjo groti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis, dalys.

Ratnyčioje gyvenanti menotyrininkė Aušra Česnulevičienė, šiuo metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti menotyros magistratūroje, surinko įrodymų, kad M. K. Čiurlionio tėvas 1877–1878 metais vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai šiuo metu yra atsidūrę Kabelių bažnyčios pastogėje, teigiama Kultūros paveldo departamento (KPD) pranešime.

Šiandien prasidėjo Inovacijų agentūros partnerių atranka misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimui, kurioms numatyta skirti net 77,7 mln. eurų. Programų iniciatorės Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia mokslo ir studijų institucijas bei verslo subjektus burtis į konsorciumus ir kartu spręsti aktualias visuomenės problemas.

Tam, kad mokiniai pasiektų geresnių matematikos rezultatų, svarbu nuosekliai ugdyti matematinį mąstymą, tinkamai pritaikyti užduotis ir mokymo priemones, suteikti mokytojams galimybę tobulinti kvalifikaciją matematikos dalyko ir matematikos mokymo srityse, nacionaliniu lygiu stebėti matematikos mokymą ir, esant poreikiui, koreguoti ugdymo programas. Šios priemonės numatytos matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 2023-2030 m. plane, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe, išanalizavusi nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva nuotoliniu būdu susitikę trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos už sportą atsakingi ministrai nusprendė kartu kreiptis į tarptautines sporto šakų federacijas ir Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas. Prie kreipimosi bus kviečiamos prisijungti ir Šiaurės valstybės. 

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai šiandien nustatė Vyriausybė, patvirtinusi preliminarų 2023 m. priėmimo į profesinio mokymo įstaigas planą.

Siekiant didesnio moksleivių saugumo, Vilniaus savivaldybė ragina mokyklas įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, elektroninius įėjimus.

Rytoj, vasario 1 d., prasideda 2023 m. pagrindinio priėmimo į profesinio mokymo įstaigas žiemos etapas. Stojančiųjų prašymai mokytis LAMA BPO informacinėje sistemoje bus priimami iki vasario 12 d. Prašymus teikti gali ir jau įgijusieji išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ir jos dar neturintieji.

Šiandien Vyriausybė nusprendė skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 38 mln. Eur į Lietuvą dėl karo atvykusių ukrainiečių švietimo reikmėms finansuoti. Ši suma skiriama iki šių mokslo metų pabaigos. Lėšos pasieks ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas, aukštąsias mokyklas. 

Pasitelkęs atnaujintą sveikatos priežiūros specialistų planavimo mechanizmą, Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK) pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlymą dėl valstybės finansuojamų vietų 2023–2024 mokslo metams. Į valstybės finansuojamas studijų vietas siūloma priimti 199 asmenų daugiau, nei šiais mokslo metais.