Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ į amunicijos gamyklą Lietuvoje investuos daugiau nei 180 mln. eurų, joje turėtų būti sukurta bent 150 naujų darbo vietų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Vokietijos koncernu po maždaug 10 mėnesių trukusių derybų pasirašė tai numatančią investicijų sutartį, pirmadienį pranešė ministerija.
„Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje įkūrimas – itin reikšmingas žingsnis siekiant atliepti neatidėliotinus mūsų šalies gynybos ir saugumo poreikius. Jis padės užsitikrinti nenutrūkstamą prieigą prie būtiniausių ginklų ir šaudmenų, nes Europos gynybai reikalingus produktus gaminsimės patys“, – pranešime teigė A. Armonaitė.
„Esame dėkingi už šią ilgalaikę partnerystę su Lietuva. Ji dar kartą patvirtina mūsų siekį būti vienu iš nacionalinio ir tarptautinio saugumo užtikrinimo ramsčių“, – pranešime teigė „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris).
„Vertiname, kad Lietuva pasirinko mus savo gynybos pramonės partnere. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šalies suverenumo stiprinimo amunicijos srityje“, – pranešime sakė „Rheinmetall“ Tarptautinių strateginių programų organizavimo skyriaus vadovas Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas).
155 mm artilerijos amunicijos gamyklai, kuri per metus turėtų pagaminti dešimtis tūkstančių šaudmenų, suteiktas didelio projekto statusas, o konkrečią vietą, kur ji bus statoma, ketinama paskelbti per artimiausias savaites.
Tikėtina, kad gamykla bus statoma Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pagal panaudos sutartį dabar valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai yra patvirtinę, jog tai viena iš svarstomų vietų.
Sprendimą, ar perduoti 340 hektarų ploto sklypą „Rheinmetall“ gamyklai, LSMU taryba ketina svarstyti neeiliniame posėdyje birželio 13-ąją.
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas praėjusią savaitę sakė, kad „Rheinmetall“ gamyklos statybos turėtų būti pradėtos šių metų spalį.
„Planuojame pradėti spalį“, – Lietuvos ir Vokietijos jūriniame forume Klaipėdoje žurnalistams sakė jis.
„Rheinmetall“, A. Armonaitė ir krašto apsaugos ministras Laurynas šiemet balandį pasirašė ketinimų protokolą dėl gamyklos statybų, o derybos su „Rheinmetall“ prasidėjo pernai rugpjūtį.
Pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant „Rheinmetall“, kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas, Seimas priėmė balandį.
Stambiais investiciniais projektais laikomi sukuriantys bent 150 (Vilniuje – bent 200) darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus, kai investuojama bent 20 mln. eurų (Vilniuje – bent 30 mln. eurų) privačių lėšų. Tokiems projektams iki 20 metų taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas.
„Rheinmetall“ grupės konsoliduoti pardavimai pernai augo 12 proc. iki 7,18 mlrd. eurų (2022 metais – 6,41 mlrd. eurų), iš kurių 76 proc. gauta už Vokietijos ribų.
Šiemet koncernas tikisi rekordinių 10 mlrd. eurų pardavimų – 39 proc. didesnių nei pernai.
Praėjusių metų pabaigoje 66 proc. „Rheinmetall“ akcijų valdė instituciniai investuotojai, 22,6 proc. – privatūs akcininkai, 11,1 proc. – kiti investuotojai, 0,3 proc. – pati įmonė.
Tarp didžiausių koncerno akcininkų – pasauliniai investicijų valdytojai: 10,97 proc. turi seniausias Prancūzijos bankas „Societe Generale“, 5,57 proc. – JAV investicijų bendrovė „BlackRock“, po 4,99 proc. – JAV finansinių paslaugų įmonė „Capital Group Companies“ bei vienas didžiausių JAV investicijų fondų FMR LLC („Fidelity Investments“).
4,69 proc. akcijų valdo JAV bankas „Goldman Sachs“, 4,64 proc. – investicijų bankas „Bank of America“, 3,83 proc. – Šveicarijos bankas UBS.
Pernai kovą „Rheinmetall“ buvo įtraukta į prestižinį Vokietijos akcijų indeksą DAX, kurį sudaro 40 pirmaujančių šalies bendrovių.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
