Nors galutiniai registrų duomenys dar tvarkomi, matyti, kad valstybės skiriamas tikslinis finansavimas neformaliajam vaikų švietimui pasiteisino – registruotasi aktyviai, pasiūlyta didelė programų įvairovė. Nuo spalio 1-osios daugiau kaip 1000 neformalaus švietimo programų teikėjų pasiūlė ir užregistravo per 2000 programų. Į įvairius neformalaus vaikų švietimo būrelius savivaldybėse užregistruota 63 000 mokinių, gausiančių neformaliojo švietimo krepšelio – valstybės tikslines lėšas.
„Lapkritį pradėsime neformaliojo švietimo krepšelio įvedimo situacijos analizę. Stebėsime, ar programos įgyvendinamos skaidriai, ar kiekvienas vaikas tikrai gavo 15 eurų ir ar šie pinigai sumažino tėvų finansinę naštą. Taip pat analizuosime, ar savivaldybės laikėsi apraše įtvirtintos nuostatos, kad finansavimas skiriamas tik naujoms programoms, ar teikėjas turi tinkamas patalpas, ar vaikus ugdys kvalifikuoti pedagogai. Atsižvelgę į surinktus duomenis, nustatytus pažeidimus, taisysime aprašą, naujasis įsigalios nuo sausio 1 d. Turime būti garantuoti, kad galimybė nusižengti būtų kuo mažesnė“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Kaip rodo registrų duomenys, išsirinkti patinkantį užsiėmimą galėjo net patys išrankiausieji. Įvairios organizacijos ar laisvieji teikėjai vaikams ir paaugliams pasiūlė ne tik tradicinius laisvalaikio užsiėmimus, bet ir fechtavimą, robotiką, afrikietišką perkusiją, žongliravimą, sportinį šaudymą, aikido, loginį mąstymą, hiphopą, klasikinį baletą, ledo ritulį, viešojo kalbėjimo meną, mintiną skaičiavimą, IT projektų vadybą, krikščioniškosios psichologijos pamokas ir daugybę kitokių programų. Mokinių laukia jaunųjų gidų, savęs pažinimo, išgyvenimo mokyklos, vaikų aeroklubai etc. Pirmą kartą finansavimą iš valstybės biudžeto gauna jaunieji šachmatininkai, šiuos protą mankštinančius užsiėmimus buvo galima pasirinkti ne vienoje savivaldybėje. Plačiausią pilietinio patriotinio ugdymo programą, aprėpiančią 48 Lietuvos savivaldybes, siūlo Šaulių sąjunga.
Savivaldybės buvo nustebintos neformaliojo vaikų švietimo teikėjų aktyvumu ir pasiūla. Teikėjai programas įgyvendinti siūlė net kaimuose, ėmė bendradarbiauti skirtingose savivaldybėse. Pvz., „Sostinės krepšinio mokykla“, įsikūrusi Vilniuje, programą pasiūlė „atvežti“ į Vilniaus rajoną, kur tokios nėra. O į kai kurias programas vietoj tikėtinų keliolikos vaikų užsiregistravo net po kelis šimtus.
Švietimo ir mokslo ministerija skiria savivaldybėms vieno vaiko neformaliajam ugdymui 15 eurų per mėnesį.
Tėvai turi atkreipti dėmesį, kad finansuojamos ne visos programos. Jos turi atitikti tam tikras sąlygas. Pvz., užsiėmimai turi trukti mažiausiai 2 valandas per savaitę, mažesnės trukmės programos finansavimo gauti negali. Be to, finansuojamos tik savivaldybės patvirtintų švietimo teikėjų teigiamai įvertintos programos. Tad jei būrelio programos nėra viešai paskelbtos savivaldybės tinklalapyje ar valstybės registre – AIKOS svetainėje, tokia programa lėšų gauti negali. Nefinansuojamos ilgalaikės muzikos, meno ar sporto mokyklų programos.
Dažnai tėvai teiraujasi dėl 15 eurų kompensacijos už vaiko ugdymą būreliuose. Kompensacijas už vaiko programos lankymą teikia pačios savivaldybės, nustatydamos mokesčių lengvatas socialiai remtiniems vaikams, gabiesiems ar kt. vaikų grupėms. Šių tikslinių lėšų (15 eurų) paskirtis – popamokinių veiklų įvairovės skatinimas ir plėtra. Rajonuose ir miesteliuose būreliai paprastai pigesni, todėl tėvams primokėti už vaiko ugdymą netenka. Didžiuosiuose miestuose paslaugos brangesnės, todėl tėvams dažnai reikia primokėti.
Skiriant tikslines valstybės lėšas neformaliajam vaikų švietimui norima sudaryti galimybę padidinti popamokinės veiklos įvairovę ir prieinamumą, priartinti juos prie vaiko gyvenamosios vietos, į prasmingus neformaliojo ugdymo užsiėmimus pritraukti daugiau vaikų.
Neformaliojo vaikų švietimo programų (būrelių), kuriems nuo spalio 1 d. skiriamas valstybės finansavimas, sąrašai bei informacija apie juos skelbiami kiekvienos savivaldybės interneto svetainėje.
Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui iš valstybės biudžeto šiems metams skirta 3 mln. 240 tūkst. eurų.
Švietimo ir mokslo ministerija
