Kelis dešimtmečius žmonės manė, kad riebalai – blogis, kuris užkemša arterijas, kelia cholesterolio lygį kraujyje ir baugina nutukimu. Šiandien ši karinga nuostata slopsta, bet mitybos specialistai pripažįsta, kad žmonės, domėdamiesi sveika mityba, vis dar pasimeta tarp daugybės prieštaringos informacijos.

Aš visuomet buvau ta keistuolė, kuri atsikelia ryte ir pirmas dalykas, ką padaro, tai išgeria vandens stiklinę, kurioje yra išspaustos visos citrinos sultys. Aplinkiniai man sakydavo, kad tai nesąmonė, tačiau štai jums ir keletas priežasčių, kodėl visgi verta būti ta keistuole. © Shutterstock nuotr. Namų gamybos limonadas – vanduo su citrina yra ne tik labai skanus, numalšinantis troškulį geriau nei bet kuris kitas gėrimas, bet ir gerai atgaivinantis karštą vasaros dieną. Be visų šių savybių, vanduo su citrina labai naudingas mūsų organizmui: praturtina mūsų kūną įvairiais vitaminais ir mineralai bei elementais, kurių mums gyvybiškai reikia.

Jungtinių Tautų sveikatos apsaugos agentūra rekomenduoja valstybėms apmokestinti bei pabranginti saldžius gėrimus – pavyzdžiui, vaisvandenius, gėrimus sportuojantiems ir netgi natūralias vaisių sultis – kad būtų kovojama su nutukimu, diabetu ir dantų ėduonimi.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo lapkričio įsigalioja nauja dantų protezavimo tvarka, kuri pagerins paslaugų prieinamumą ir sumažins eiles laukiantiems dantų protezavimo. Nuo šiol pensinio amžiaus, negalią turintys žmonės ir vaikai iki 18 metų galės gauti nemokamas dantų protezavimo paslaugas paprasčiau ir greičiau.

Prostatos vėžys yra viena grėsmingiausių ligų kamuojančių vyresnio amžiaus vyrus. Tai dažniausiai vyrams pasitaikantis piktybinis navikas daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 3 tūkstančiai šios ligos atvejų, Europoje prostatos vėžiu kasmet suserga 2,6 milijonai vyrų. Tiesa, ši liga yra sėkmingai gydoma ir Lietuvos medikai savo pasiekimais neatsilieka nuo kitų šalių medikų.

Sveikatos specialistai tvirtina, kad, norint užtikrinti sveiką mažylių augimą, teisingi mitybos įpročiai yra ypač svarbūs. Rūpintis jais būtina pradėti nuo pat pirmųjų kūdikiams duodamų maisto tyrelių šaukštelių. Gydytojai teigia, kad teisingų mitybos įpročių stokojantys vaikai iki 5 metų jau gali turėti virškinimo, žarnyno veiklos ir svorio sutrikimų. Deja, vis dažniau gydytojai pastebi, kad vaikai ne tik nevalgo pakankamai vaisių ir daržovių, tačiau jų net neatpažįsta. Apie subalansuotos mitybos pagrindą – vaisius ir daržoves – pasakoja gydytoja dietologė Lina Barauskienė.

Šiandien minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Psichologė Aušra Naujokaitė kviečia nepamiršti apie vyresnio amžiaus žmonių psichologinės būsenos svarbą.

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nors 2016-ieji dar nesibaigė, jau aišku, kad jie neabejotinai bus įrašyti į Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją. Šie metai bus įsimintini dėl akivaizdžiai gerėjančios situacijos organų donorystės ir transplantacijos srityje bei dėl įdiegto naujo donorystės modelio.

Pastaruoju metu vis trumpėja kelio ir klubo sąnarių keitimo operacijų laukiančiųjų eilės, tad pacientai gali greičiau gauti reikiamas paslaugas ir susigrąžinti judėjimo džiaugsmą. Daugelyje šalies ligoninių klubo ar kelio sąnario endoprotezo eilėje laukiama vis trumpiau – vos mėnesį ar kelis, kai anksčiau tokios eilės būdavo gerokai ilgesnės. Be to, žmonėms nereikėtų skubėti patiems įsigyti šių gaminių, nes juos galima gauti nemokamai.

Kodėl taip sunku susitaikyti su krūties vėžio diagnoze? Kodėl frazė „negalvok apie tai“ daugiau kenkia nei padeda? Ir ar iš tikrųjų reikia kovoti su „juodais debesimis“? Likus savaitei iki tarptautinės kovos su krūties vėžiu mėnesio ir spalio 2 dieną vyksiančio paramos bėgimo „Pink Run su BENU“ kalbiname jau 10 metų onkopsichologės patirtį turinčią NVI Vėžio ir kontrolės centro psichologę-psichoterapiautę Sandrą Birbilaitę.

Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Mūsų šalyje ši klastinga liga kasmet nusineša apie 8 tūkstančius gyvybių. Vėžio gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, nes daugeliu atvejų liga aptinkama pažengusioje stadijoje – į gydytojus kreipiamasi pavėluotai. Medikai vieningai sutaria, kad nustačius vėžį ankstyvoje stadijoje ne tik sumažėja mirties rizika, bet ir pailgėja išgyvenamumo trukmė, sumažėja neįgalumo tikimybė, pastebimas geresnis gydymo efektyvumas, o nustačius ikivėžinius pokyčius galima net išvengti šios ligos išsivystymo.

Aktoriai Leonardo DiCaprio, Bradas Pitas, Catherine Zeta-Jones, rašytoja Joanne Rowling, dainininkės Demi Lovato, Brittany Snow, sportininkas Davidas Beckhamas. Jie ne tik pasaulio įžymybės. Jie išdrįso viešai papasakoti apie savo psichikos sutrikimus ir tai, kaip ieškojo pagalbos. Vieni džiaugiasi išsikapstę, kiti pripažįsta, kad su vidiniais demonais turės kovoti visą gyvenimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) primena, kad rugsėjo 28-ąją minima Pasaulinė kovos su pasiutlige diena. Šią dieną svarbu dar kartą visuomenę informuoti apie šią pavojingą ligą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina moteris aktyviau dalyvauti mūsų šalyje vykdomose prevencinėse programose ir pasinaudoti suteiktomis galimybėmis nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Gyventojai turi žinoti, kad vaistinėse jie gali įsigyti pigesnių vaistų. Tokie vaistai paprastai yra generiniai. Natūralu, kad žmonėms kyla pagrįsti klausimai: kas yra tie generiniai vaistai ir kuo jie skiriasi nuo originalių vaistų? Kas juos gamina? Ar jie yra kokybiški?

Kaip apsisaugoti nuo daugiausiai gyvybių Lietuvoje nusinešančių širdies ir kraujagyslių ligų? Atsakymus į šiuos klausimus kauniečiai galės išgirsti artėjantį pirmadienį, kuomet Pasaulinės širdies dienos proga specialistai nemokamai konsultuos visus norinčius.

Ar žinote, kad sveikas suaugęs žmogus per minutę įkvepia 7-8 litrus oro, o tai yra 550 litrų gryno deguonies per dieną? Tuo tarpu idiopatine plaučių fibroze sergančiam  žmogui sukvėpuoti tokį kiekį deguonies yra tikras iššūkis. Ši plaučius pažeidžianti liga nėra dažna, tačiau labai sunki – pagal savo eigą ji netgi prilyginama vėžiniam susirgimui.
Deja, nors šiandien Lietuvoje turime visas galimybes diagnozuoti idiopatinę plaučių fibrozę ir jos gydymui skirti inovatyvius vaistus, informacijos apie pačią ligą vis dar trūksta. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės į gydytojus dažnai kreipiasi pavėluotai – kuomet liga jau būna įsisenėjusi.

Rugsėjo 20 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas gavo informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie du įtariamus, epidemiologiškai tarpusavyje susijusius, erkinio encefalito atvejus. Susirgo 67 m. ir 8 m. amžiaus vienos šeimos nariai iš Kaišiadorių rajono. Atliekant židinio epidemiologinį tyrimą nustatyta, kad erkės įsisiurbimo susirgusieji nepastebėjo, tačiau vartojo ožkų nevirintą pieną ir pieno produktus, įsigytus iš giminaičio ūkio, esančio Kaišiadorių rajone.

Šiandien, rugsėjo 22 d. yra minima tarptautinė lėtinės mieloleukemijos diena. Ganėtinai reta, palaipsniui progresuojančia liga kasmet pasaulyje suserga vienas arba du žmonės iš 100 tūkstančių, o tarp visų suaugusiųjų leukemijos atvejų ši liga sudaro 15 proc.
Lietuvoje yra apie 300 lėtine mieloleukemija sergančių žmonių, o ši kraujo vėžio forma per metus diagnozuojama 30 – 40 pacientų. Lėtinė mieloleukemija – suaugusiųjų liga, nors pasitaiko ir išimčių, kuomet liga nustatoma vėlyvos paauglystės metu. Per metus šalyje diagnozuojamas maždaug 1 toks atvejis.

Anapilin išėjo vienas šviesiausių mūsų protų – Leonidas Donskis. Ūminė širdies liga jį pasivijo ir į Anapilį pakvietė ruošiantis Pasaulinės širdies dienos minėjimui, beveik jos išvakarėse. Sunkiai suvokiama ir neviltį kelianti netektis – Lietuva prarado dar vieną šviesų žmogų. Deja, ne vienintelį, dar sunkiai susitaikome su aa. Bronislovo Lubio, Gintaro Ruplėno, Juliaus Veselkos bei kitų mirtimis, kurias sukėlė širdies ir kraujotakos ligos.

Nuo 1994-ųjų rugsėjo 21-ąją pasaulyje minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Tai – lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Alzheimerio liga dažniausiai serga senyvo amžiaus žmonės. Šią ligą 1907 m. pirmasis aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta.

Nors pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką bendrosios praktikos, bendruomenės slaugytojams ir slaugytojams diabetologams jau kurį laiką suteikta teisė, gydytojui paskyrus, išrašyti pacientams daugumą medicinos pagalbos priemonių (MPP), įtrauktų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonos gydymo įstaigose šia teise kol kas beveik nesinaudojama. Panevėžio ir Utenos apskričių įstaigos, vertinant pasinaudojimą suteikta teise, yra paskiausioje vietoje. 

​

Atslenkantis ruduo atneša ne tik blogėjančius orus ir ilgėjančius vakarus, bet ir pasisėdėjimus prie televizoriaus, vakarienes su draugais, jaukius namus ir sotų, šildantį maistą. Jaukumas ir šildantis maistas, kaip ir mažiau judėjimo, turi savo kainą –tai didėjančias apimtis ir perėjimą į „žiemos režimą“. Visi žinome, kad „žiemos rėžimas“, panašiai, kaip televizijos ekranas ar fotoobjektyvas dažnam prideda po 5 kilogramus. Pavasarį išlindus iš šiltų megztukų numesti priaugtus kilogramus būna itin sunku.

Šį pirmadienį Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, jo pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas ir jo pavaduotoja Ligita Liutikienė lankėsi Gargždų ligoninėje, kur oficialiai atidarytas druskos kambarys – dar viena fizioterapinė procedūra ligoniams, sergantiems įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.

Atlikus, maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės, dviejų Vilniaus mokyklų vaikų maitinimo vertinimą nustatyti ne tik vaikų maitinimo aprašo netobulumai, bet rasti ir vaikų maitinimo organizatorių pažeidimai. Ką daryti, kad vaikų kasdieninė mityba būtų palanki sveikatai?

Mokyklose vaikai valgo ledus

Mokyklose radome ir grietininių, ir pieniškų, ir kitų ledų rūšių. Žinoma, visų svarbiausia, kad ledai netaptų kasdienine vartojimo preke, bet kaip jie netaps, jei siūlomi mokyklų valgyklose?!

 Dažnai sergantis vaikas – tai ir nerimas dėl jo sveikatos, ir praleistos mokslo ar žaidimų darželyje savaitės, ir tėvų nedarbingumo lapeliai, pagaliau – žlugę šeimos planai. Kad maži vaikai serga daug dažniau negu suaugusieji – žinomas faktas ir nieko nepakeisi, tiesiog reikia išaugti. Vieni mažyliai serga keletą kartų per metus, kiti, atrodo, neišbrenda iš ligų liūno. O kiek kartų per metus sirgti vaikui normalu?

 Šiuo metu turguose gausu Lietuvos ūkininkų užaugintų rudens gėrybių, tačiau prisivalgyti jų „už visus metus“ nepavyks. Viena iš išeičių – daržovių vaisių ir uogų konservavimas. Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė sako, kad ir konservuoti produktai gali būti neblogu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltiniu.