Laimė, euforija, iki dangaus pakelianti būsimų mamų stiprybė kartais dūžta į šipulius dėl menkiausio nerimo dėl gimdymo. Nors nėštumas ir gimdymas yra natūralus moters gyvenimo etapas, ne visoms pavyksta jį sėkmingai pereiti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Panašu, kad Pasaulio sveikatos organizacijos ryžtas iki 2018–2020 m. likviduoti tymus Lietuvoje patiria fiasko: ši liga, kuri buvo prapuolusi bent keletą dešimtmečių, grįžta vėl. Susirgusiųjų skaičius per nepilnus tris šių metų mėnesius jau siekia pustrečio šimto, tuo tarpu praėjusiais metais buvo užregistruota tik 33 ligos atvejai. Raudonukę ir tymus Europoje atgaivino keisti, dažnai su religiniais įsitikinimais susiję judėjimai prieš vakcinaciją bei mokslu nepatvirtinti įsitikinimai apie vakcinų žalą, jų sukeliamas alergijas ir autizmą. Kai kas įžvelgia ir farmacininkų norą pelnytis, nors, logiškai mąstant, farmacija tik laimėtų atgimus seniai išnaikintoms ligoms, nuo kurių žūdavo daugybė žmonių tais laikais, kai skiepų dar nebuvo.

Lietuvoje plintant tymams, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pirmadienį informavo, kad centro sandėlyje yra per 30 tūkst. tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcinos dozių.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Jo duomenimis, kovo 18–24 dienomis bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 65,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias jis Alytaus apskrityje – 89,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, mažiausias – Šiaulių apskrityje, kur sergamumas siekia 49,6 atvejo 10 tūkst. gyventojo.

Pasaulis gali iki 2045 metų išnaikinti tuberkuliozę, jei kova su šia liga bus tinkamai finansuojama, trečiadienį paskelbė tarptautinė ekspertų grupė.

Perspėdami apie didžiulius ekonominius ir socialinius neveiklumo kaštus, ekspertai sako, kad tuberkuliozei išnaikinti reikalingas geresnis tikrinimas, gydymas ir visuomenės švietimas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošiasi įgyvendinti penkias programas, skirtas vaikų, šeimų ir jaunimo psichinei sveikatai gerinti.

Joms per penkerius metus bus skirti 9 mln. eurų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšų, trečiadienį pranešė ministerija.

Savaitgalį Latvijoje surengtame moterų regbio-7 turnyre „Livonia Winter 7s“ Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius.

Pirmajame etape lietuvės 25:0 nugalėjo „Mitava“ komandą, tačiau vėliau 0:40 nusileido „Selena-Jūrmala“ klubui ir 0:10 neatsilaikė prieš „LSPA-Livonia“ ekipą. Pirmąjį etapą mūsiškės baigė po atkaklios kovos 15:10 įveikdamos „SK Imanta“ regbininkes.

Kaip ir bet kuri medicinos sritis, taip ir odontologija sparčiai tobulėja ir savo pacientams geba pasiūlyti vis inovatyvesnių gydymo būdų. Nors implantologija Lietuvoje praktikuojama jau ne pirmą dešimtį metų, daliai žmonių implantologijos centras atrodo šiek tiek gąsdinanti ir finansiškai neįkandama gydymo įstaiga. Tad ką reikėtų žinoti apie tokias paslaugas teikiančius centrus?

Kauno apskrityje fiksuojamas didžiausias per kelis dešimtmečius tymų protrūkis, penktadienį skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Išaugusį susirgimų skaičių medikai sieja su kai kurių tėvų sprendimu neskiepyti savo vaikų.

Praėjusią savaitę bendras sergamumas peršalimo ligomis liko praktiškai toks pats, kaip ir prieš tai buvusią savaitę, bet sergančiųjų gripu sumažėjo dvigubai, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Jo duomenimis, kovo 4 – 10 dienomis Lietuvoje registruoti 878 gripo atvejai, savaite anksčiau tokių atvejų buvo 1647.

Šiais laikai žmonės vis labiau atsigręžia į natūralius gydymo bei savo kūno ir sielos puoselėjimo būdus. Kai atrodo, kad medicinos ir kosmetikos pramonės pažanga labai toli – vis labiau sugrįžtama prie to, kad geriausia yra tai, kas natūralu. Daugelis sutinka, kad reikia valgyti tokį maistą ir kasdien naudoti tokius higienai skirtus produktus, kurie yra kuo arčiau gamtos, kadangi tai yra natūralus mūsų pradas.

Ne visada aišku, kurie maisto produktai sveiki, o kurie – ne. Daugelis žemiau išvardintų produktų turi sveikesnes versijas – tiesiog reikia žinoti, ko ieškoti, rašo medicalnewstoday.com.

Štai šeši maisto produktai, kuriuos žmonės linkę laikyti sveikais, bet yra kaip tik priešingai. Taip pat pakalbėsime apie tai, kaip pasirinkti sveikesnius variantus, jeigu jau nenorime jų išbraukti iš savo raciono.

Išvažiavote į sodybą: gaivus, tyras oras, saulė ir maloniai dvelkiantis vėjelis. Šiek tiek pailsėjote, vėliau apibėgote daržus ir nuveikėte kitus “privalomuosius” lauko darbus. Viskas buvo puiku iki to laiko, kai... nugarą pervėrė tiesiog nepakeliamas skausmas. Taip – tai baisusis radikulitas.

Gripo epidemiją ketvirtadienį atšaukia Joniškio ir Radviliškio rajonai, o penktadienį – Šiaulių miestas, BNS informavo savivaldybių administracijų vadovai. 

Kitos savivaldybės gripo epidemijos pabaigą paskelbė jau anksčiau.

Pasitaiko skausmų, kuriuos didvyriškai kenčiame metų metus, nes tie skausmai atrodo tiesiog nereikšmingi. Juk kartais lengviau pakentėti, nei keliauti pas gydytojus, ypač tuomet, kai net neįsivaizduojame, kokios pasekmės gali būti. Kojų mėšlungis – vienas iš tų simptomų, į kuriuos dažniausiai numojame ranka.

Ne vietoje augantys plaukeliai - opi problema, kuri kankina didelę dalį moterų. Dažnai ne vietoje išaugę plaukeliai sukelia nepatogumo jausmą, sumažina pasitikėjimą savimi. Anksčiau šiai problemai įveikti buvo pasitelkiamos įvairios priemonės, pradedant plaukelių rovimu ir baigiant jų depiliavimu vašku, tačiau šiandien technologijos siūlo patikimesnius sprendimus. Tai ilgalaikis plaukelių šalinimas lazeriu. „Sapiegos klinikos“ dermatologai dalijasi patarimais, kada vertėtų rinktis tokią procedūrą ir kokio rezultato tikėtis.

Kad akis normaliai funkcionuotų, ji privalo būti nuolatos drėkinama. Šią funkciją atlieka ašarų plėvelė, sauganti rageną nuo išdžiuvimo. Jei akys staiga parausta, jas ima perštėti ar atrodo, kad jose pilna smėlio – tai pirmas signalas, kad akis paprasčiausiai išsausėjo.

Tam, kad pateisintų priverstinį organizmo valymą, žmonės gali prisigalvoti įvairiausių priežasčių, tačiau specialistai užsiimti detoksikacija namuose nerekomenduoja. Be to, populiarieji žarnyno valymai pridaro daugiau žalos nei naudos – išplauna gerąsias bakterijas, išbalansuoja organų veiklą ir gali sukelti rimtas sveikatos problemas.

Tėveliai neretai skundžiasi, kad negali atsiginti patarėjų – patarimais žarstosi visi, kas netingi, pradedant nuo mamos antros eilės pusseserės, baigiant kirpėja. Ir nors dalis šių patarimų gali būti tikrai naudingi, yra tikimybė, jog išgirsite ir įsisenėjusių mitų, kurie, užuot padėję, gali tik pakenkti. Paneigiame populiarius mitus, kuriais dažnai tiki mažylių tėvai.

Visą gyvenimą kovoju su sloga... Nepriklausomai nuo metų laiko ji kiekvieną dieną su manimi. Kai peršalu - paūmėja. Buvau pas LOR gydytoją, nosies pertvara tiesi, įtaria alergiją dulkių erkutėms, alergologiniams tyrimams kol kas neturiu lešų. Dažnai čiaudžiu, nepriklausomai nuo aplinkos. Mano galūnės šąla, gal visa tai turi ryšį tarpusavyje? Ką galetumėte patarti? Nepastebėjau, kad kažkas gali turėti įtakos, nes kiekvieną dieną tas pats - nesvarbu, kur būčiau, nesvarbu koks oras, aišku, gal vėsesniais orais labiau sloguoju nei šiltesniais, kai lauke bunu.

Glitimo netoleravimas – problema, kuri gali varginti ir nuo gimimo, ir atsirasti tik senatvėje. Periodiškai atliekami tyrimai rodo, kad glitimo netoleravimas kasmet vargina vis daugiau žmonių visame pasaulyje, o Amerikoje ši problema fiksuojama net 15 proc. šalies gyventojų. Vieniems tai pasireiškia alergija, padidėjusiu jautrumu glitimo turintiems produktams, kitiems – net liga. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas teigia, kad labai svarbu nuolat klausyti savo organizmo siunčiamų signalų ir kviečių, rugių, miežių atsisakyti tik tada, kai jie turi įtakos gerai savijautai. Kaip reiktų tai pastebėti?

Iš pirmo žvilgsnio nepavojingas sėdėjimas mokantis ar dirbant gali pridaryti iš tiesų nemažai žalos. Daugelis net nesusimąsto, kokias pasekmes gali atnešti nuolatinis sėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas. Dėl per ilgo sėdėjimo keliamo pavojaus sveikatai neabejojama, o ką daryti, kad jo išvengtume?

Studentai didelę mokslo metų dalį praleidžia sėdėdami – ilgos paskaitos universitetuose ir pasiruošimas namie, sėdint prie kompiuterio. Prie viso to prisideda ir mažas fizinis aktyvumas, kuris tik padidina rimtesnių sveikatos sutrikimų riziką.

Kiekvieną dieną mūsų plaukai patiria stresą: džioviname juos džiovintuvu, tiesiname ir garbanojame, rišame veržiančiomis gumytėmis. Saulė ir sūrus vanduo, vėjas, šaltis ir netgi dulkėtas miesto oras – rimti išbandymai mūsų plaukų gerovei. Tam, kad plaukai būtų apsaugoti nuo išorinio poveikio, sudrėkinti, vėl gražūs, naudokitės plaukų kaukėmis.

Petražolės – augalas, apie kurį galima pasakyti: ir maistas, ir vaistas. Jos turi daug vitaminų ir naudojamos pačių įvairiausių ligų ir negalavimų gydymui.

Vaikų ligoninės gydytojai onkohematologai primena: net ir sunkiausios, retomis laikomos onkologinės vaikų ligos sėkmingai gydomos, o vaikams pažangių vaistų valstybė nestokoja, kaip ir galimybės dalyvauti tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose ir gauti modernų gydymą, kai liga yra ypač reta.

Niekam nėra paslaptis, kad vienų ligų gydymas gali nulemti kitų atsiradimą, nes naudojamos priemonės kenkia organams bei sistemoms. Papratai ši taisyklė pirmiausiai taikoma antibiotikams – ilgalaikis jų vartojimas silpnina imunitetą, provokuoja įvairių grybelinių ligų vystymąsi, negatyviai veikia plaukų ir odos būklę... Bet ir kiti preparatai ne ką saugesni.

JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad vaistai nuo hipertonijos pablogina smegenų aprūpinimą krauju. Tyrėjų manymu, padidėjęs kraujospūdis liudija, kad nervų sistema yra per daug jaudri. Dirbtinis arterinio kraujospūdžio mažinimas vaistiniais preparatais tik apsunkina problemą, nors galvos skausmas kuriam laikui išties praeina.

Ieškantiesiems šviežių vitaminų ir stiprybės, šaltuoju metų laiku reikia atkreipti dėmesį į spygliuočius. Juk išmintinga gamta viską sutvarkė taip, kad žiemą, kai labai sumažėja natūralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių, spygliuose vitamino C būna dvigubai daugiau negu vasarą

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad žiemą kyla ne tik gripo ir peršalimo ligų, bet ir vėjaraupių protrūkių. Lietuvoje kasmet serga 13–18 tūkst. gyventojų. Dauguma – lapkričio – gegužės mėnesiais.

Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas (VZV) Tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga. Iki 90 proc. žmonių perserga vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2-8 metų vaikai. Liga pasireiškia karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Paprastai vėjaraupiais persergama lengvai ir vaikai pasveiksta nepasireiškus jokioms komplikacijoms. Tačiau suaugusieji linkę sirgti sunkiau bei liga tęsiasi ilgiau nei vaikams. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Ąžuolas – nuo seno gerbiamas medis, tačiau ar žinote, kokiomis gydomosiomis savybėmis jis pasižymi?

Medicinoje paprastai naudojama jaunų šakelių ir ūgliukų žievė, tačiau liaudiškuose receptuose kartais siūloma naudoti ir ant ąžuolo lapų augančius „gumbelius“.

Žievė pasižymi rišamuoju, uždegimus slopinančiu ir pūliavimą stabdančiu poveikiu, todėl ja galima gydyti:

Šiandien minima Tarptautinė retų ligų diena, kuri itin reikšminga beveik 36 mln. Europos gyventojų. Nors retos ligos pasižymi nedideliu sergančiųjų skaičiumi, tačiau Lietuvoje jų gydymo situacija yra pakankamai gera – inovatyvus gydymas kartais gali būti prieinamas net tais atvejais, kai liga diagnozuojama vos vienam pacientui šalyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.