Ar žinojote, kad riziką susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) net 10 kartų gali sumažinti pats žmogus? Gydytojų patarimai, kokius organizmo rodiklius stebėti ir kokių pagrindinių gyvensenos taisyklių laikytis – tokie paprasti, kad vangiai besikeičianti mirtingumo nuo ŠKL statistika išties stebina.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų odos ligų gydytoja Inga Kisielienė sako, jog atlikti ilgalaikio lakavimo procedūrą reikėtų tik pas profesionalias manikiūrininkes – tinkamai nesterilizavus įrankių galima užkrėsti klientę tiek bakterine, tiek grybeline odos infekcija. Jos teigimu, nagų problemų gali kilti ir vaikams, o kartais mažiesiems gali nukristi net visi 20 nagučių.

Pamenu, kai rausdamasis močiutės spintoje radau keistų vakuuminių taurelių. Dar būdamas vaikas pagalvojau, kam jos skirtos, nes nebuvo panašu, kad iš jų būtų geriama. Pasirodo, vakuuminių taurių terapija padėdavo močiutei nuo nugaros skausmų. Bent jau taip ji sakydavo…

Nesaugus elgesys su elektronikos atliekomis gali tapti rimtų sveikatos bėdų priežastimi. Dėl juose esamų spalvotųjų metalų, freonų ar kitų medžiagų netinkamai laikoma ar rūšiuojama elektronika tampa toksiškais teršalais, kuri neigiamai paveikia tiek žmones, tiek ir gamtą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vieni vasaros sezonui savo kūną pradeda ruošti iš anksto, o kiti – tuo susirūpina paskutinėmis minutėmis. „Greitų rezultatų tikėtis nereikėtų, nes visada reikia įdėti pastangų“, – sako sporto treneris Dominykas Rukšėnas.

Sportui ne visada reikalinga sporto salė, tam tikrus pratimus galima atlikti ir namuose. Sporto treneris D. Rukšėnas apsilankęs LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ parodė keletą pratimų, kurie moterims ir merginoms padės sustangrinti kojų raumenis ir pilvo presą. Jo tikinimu, geriau pratimų imtis pavalgius, o ne tuščiu skrandžiu.

Šlapimo nelaikymas – viena dažniausių problemų, dėl kurių vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys kreipiasi į gydytojus. Pasak gydytojos akušerės ginekologės Linos Čiaplinskienės, šlapimo nelaikymas pasireiškia ne tik dėl natūralių organizmo procesų, bet ir dėl antsvorio.

Lietuvoje net pusė milijono gyventojų turi regėjimo sutrikimų, dėl kurių reikia nešioti akinius. Kai kada įsigyjant korekcinius akinius galima gauti nedidelę dalinę kompensaciją iš valstybės, svarbu atitikti reikalavimus, LRT RADIJUI sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

LRT RADIJO klausytoja domisi, ar perkant korekcinius akinius, kaip ir perkant klausos aparatą, galima gauti kompensaciją.

Nepaisant gausybės prevencinių kampanijų, odos vėžio ir melanomos susirgimų nemažėja. Medikai primena, kad skiepų nuo šios ligos nėra – organizmo apsauga turime rūpintis patys, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Tyrimai rodo, jog 88 proc. žmonių supranta, kad deginimasis didina odos vėžio atsiradimo riziką, bet tik 18 proc. visada saugosi nuo saulės.

Kas bendro tarp „Stuku stuku už save“ žaidžiančių vaikų ir javus kadaise su daina kūlusių protėvių? Tiek vieni, tiek kiti natūraliai ir sveikatai nežalingu būdu mokėjo sumažinti įtampą, sako „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Liudvikas Lazauskas.

Vis daugiau žmonių kenčia nuo nemigos, o kad nereikėtų ilgai spoksoti į lubas, tikisi, jog užmigti padės stiklinė šilto pieno ar raminančiu poveikiu pasižyminti arbata, tačiau ar tikrai tai veikia?

Esame pelėdos ar vyturiai? Mokslininkai sako, kad tai nėra vien tik linksmi apibūdinimai. Tyrimai rodo, kad dažniausiai vadinantieji save vyturiai dažniausiai papusryčiauja per maždaug pusvalandį ar valandą nuo tada, kai atsibunda. Tuo tarpu pelėdos yra linkusios nevalgyti pusryčių ir mieliau mėgaujasi sočiais naktipiečiais. Būtent tai ir lemia mūsų miego tipą.

Ne be reikalo pusryčiai vadinami svarbiausiu dienos maistu – balandžio mėnesio leidinyje „Journal of the American College of Cardiology“ skelbiami naujausi Ajovos universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad žmonės, nevalgantys pusryčių, net 87 proc. labiau rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nei pusryčiaujantys kasryt.

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Indrė Sakalauskaitė sako, kad prakaitavimas yra normali organizmo funkcija, kuri padeda kūnui neperkaisti. Tačiau padidintas prakaitavimas be jokios aiškios priežasties yra laikomas liga, vadinama hiperhidroze.

Mūsų odoje yra apie 3–4 milijonai prakaito liaukų, kurios išsidėsčiusios įvairiose kūno vietose. Tačiau didžiausia jų koncentracija yra galvos odos, pažastų, delnų ir padų srityse.

Gegužės 6-ąją pasaulyje minima Tarptautinė diena be dietų. Tai anaiptol nereiškia, jog dietų turėtume atsisakyti vieną dieną metuose – ši diena skirta susimąstyti ir suprasti dietų problematiką, tykančius pavojus bei pakeisti jas kasdieniais sveikos mitybos įpročiais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vyresniems nei 26 metų asmenims galima pasiskiepyti nemokamai nuo difterijos ir stabligės. 

Teigiama, kad mažėjant vakcinacijos apimtims ir augant žmonių migracijai, kyla grėsmė, jog kils difterijos protrūkių. 

Praėjusią savaitę smarkiai sumažėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pirmadienį paskelbtais duomenimis, balandžio 22–28 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 38,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę jis siekė 55,7 atvejo.

Jeigu norite, kad Jūsų dantys visada būtų gražus ir sveiki – tokiu atveju jiems reikia skirti šiek tiek dėmesio. Tikrai nereikia daug ir tikrai nereikia pirkti labai brangių priemonių. Dažnai puikiai pasitarnauja ir paprasčiausias dantų šepetukas, dantų pasta, juolab, žinojimas, kaip tinkamai išvalyti dantukus.

Dviejuose vaikų darželiuose Kaune specialistai nustatė salmoneliozės protrūkius, antradienį skelbia „Kauno diena“.

 „Tyrimas dar nebaigtas. Nežinia, ar tai bus susieta su darželio maitinimu. Protrūkis vyksta, genotipavimas vyksta. Kai gausime atsakymus, pateiksime visą informaciją. Šiuo metu dviejuose darželiuose yra salmoneliozės“, – dienraščiui sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Stragienė.

Lietuvos ligoninėse lovų skaičius tebėra didžiausias Europos Sąjungoje (ES), hospitalizacijos mastas – per didelis, o šeimos gydytojai ketvirtadalį savo laiko skiria ne tam, kam reikėtų, teigiama Valstybės kontrolės apžvalgoje.

Atšilus orams gyventojai grįžta į sodus, ima tvarkyti aplinką, švarinti namus, tačiau pastangos kartais baigiasi liūdnai. Žmonės susižaloja neatsargiai elgdamiesi su įrankiais, dirbant ar ilsintis ištinka ir kitokios nelaimės.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjęs gydytojas ortopedas-traumatologas Vytautas Mikelevičius teigė, kad dažniausiai gyventojai susižeidžia naudodami kampinį šlifuoklį.

Pradžioje gali būti negera – negana to, kad jausite alkį ir pamatę šaldytuvą trokšite jį iššluoti, gali atrodyti, jog ir smegenys ėmė veikti keistai, taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. „Tai nereiškia, kad tuoj mirsite. Tai reiškia, kad, jei ištversite, būsite sveikesni“, – sako jis ir dalijasi keletu patarimų, kaip neperlenkti lazdos pradėjus praktikuoti protarpinį badavimą.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad kasmet daugėja antsvorio turinčių vaikų ir paauglių. Jų per paskutinius penkerius metus Lietuvoje padaugėjo beveik dešimtadaliu.

Anot medikų, jei anksčiau nutukimo rizika buvo aktuali suaugusiesiems,  vyresniems kaip 40 metų amžiaus žmonėms, tai dabar pastebima, kad antsvorio turi vis daugiau mažamečių. Nutukimas ypač sparčiai plinta tarp paauglių nuo 12 metų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl padaugėjo sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Balandžio 1–7 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 65,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 61,8 susirgimo 10 tūkst. gyventojų.

Keliuose lapinių kale kopūstų lapuose yra tiek pat vitamino C, kiek ir vidutinio dydžio citrinoje, o stiklinėje braškių – visos dienos norma. Tačiau ar žinote, kokiame vaisiuje yra net 100 kartų daugiau vitamino C nei turi apelsinas? Balandžio 4-ąją kai kurios šalys mini vitamino C dieną, ta proga prisiminkite, kuriuose produktuose jo daugiausia.

Vidutinio dydžio banane yra maždaug 358 miligramai kalio. Tačiau visa kalio paros norma žmogui – 2000 miligramų. Juk niekam nerekomenduotumėte kas dieną suvalgyti 5 bananų?

Tiesa ta, kad su maistu organizmui pasisavinti reikiamą medžiagų kiekį yra beveik neįmanoma. Taip pat su maistu negauname mums reikalingų mikroelementų, nes įprastai valgome produktus, jau praradusius visas maistines medžiagas.

Netrukus pacientams sveikatos draudimo lėšomis bus kompensuojami šeši nauji vaistai, penki iš jų skirti onkologinėms ligoms gydyti, pirmadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa.

Du iš pradedamų kompensuoti vaistų skirti inkstų vėžiui gydyti, kiti du – kovai su leukemija, o dar vieni – mantijos ląstelių limfomai gydyti.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas tikisi, kad tymų protrūkis taps postūmiu visuomenei suvokti, kad nuo infekcijų patikimai apsaugo tik vakcinacija.

„Su vakcinacija panašiai kaip su krašto gynyba – kol viskas saugu ir ramu, visiems atrodo, kad nieko daryti nereikia. Kai prasidėjo netvarka Ukrainoj, ir Lietuvoj prasidėjo bruzdėjimas, kad būtų, jei viskas vyktų pas mus. Galbūt šitas tymų protrūkis taps postūmiu, kad visuomenė pradėtų galvoti, jog mes nesame saugūs, infekcijos niekur nedingsta. Visuomenė buvo saugi, nes buvo saugi vakcinacija“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė L. Svetikas.

Kas gi yra hialurono rūgštis? Iš tiesų, išgirdus žodį rūgštis, daugumai žmonių kyla neigiamos asociacijos. Ypač jeigu kalbama apie šios rūgšties naudojimą veidui. Tačiau baimintis tikrai nėra dėl ko. Hialurono injekcijos yra visiškai saugios, tikrai nesukels jokio nepageidaujamo poveikio.

Pavasario pradžia – metas, kai žmonės labiausiai perka špinatus. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad tinkamai paruošti špinatai yra puikus vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų šaltinis, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos gastroenterologės Sigitos Gelman, kepenų skausmo žmogus nejaučia, todėl kepenų ligos – vienos pavojingiausių „pasislėpusių“ ligų pasaulyje. Jų sergamumo rodikliai kasmet žaibiškai auga, o „pražiūrėtų“ atvejų nemažėja, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Manote, kad odontologas mato tik burnos ertmės problemas? Klystate. Dantys išduoda kur kas daugiau, nei įsivaizdavote. Pagal dantų, dantenų ir burnos būklę galima spręsti apie viso organizmo sveikatą ir net psichologinę būseną, rašoma pranešime žiniasklaidai.