Vasario 11 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija nusprendė 2021 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Mariui Ėmužiui.
M. Ėmužis Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Penktoji kolona nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 m.: komunistinis pogrindis ir jo tinklaveika“. Tyrimo tikslas – ištirti konfliktus tarp LKP lyderių, blokų susidarymą bei jo įtaką sovietų Lietuvos administracijos formavimuisi po okupacijos.
Valstybės vadovai šeštadienį pasveikino pianistą pianistą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių Petrą Geniušą 60-ojo jubiliejaus proga.
„Kai scenoje Jūs prisiliečiate prie fortepijono klavišų ir suskamba muzika, prieš mus visa savo jėga ir estetikos grožiu atsiveria Jūsų talentas – didžių kūrėjų ir asmenybių dovana, leidžianti išgirsti aiškiau, išjausti giliau, matyti jautriau. Ir tai kiekvieną kartą patvirtina, kad muzika – tai Jūsų gyvenimas, likimas ir pašaukimas, savaip išieškota ir išgyventa istorija“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos sveikinime.
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje jau 17 metų dirbanti Rūta Ambražūnė šį darbą vadina įkvėpimu, gyvenimo prasme ir pašaukimu. Ji sako nė minutės nesigailėjo savo profesinio pasirinkimo. „Jūs išgelbėjote mano gyvenimą“, – šie jaunos merginos pasakyti padėkos žodžiai Rūtai ilgam išliko širdyje. Jie moteriai neleidžia abejoti jos darbo reikalingumu ir prasmingumu.
Visame pasaulyje žinomas akordeonistas Martynas Levickis sako, kad visko pasiekti gyvenime galima, jeigu daug kryptingai dirbsi, o svarbiausia, tikėsi savo svajonės išsipildymu. Anot Martyno, gyvenime sutinkame daug gerų žmonių, kurie, lyg švyturys vaikui parodo kelią, tik reikia ir pačiam vaikui stengtis bei išdrįsti svajoti. Kristina Lekavičiūtė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė dalijasi mintimis apie tai, kaip svajonės įkvepia vaikus ir keičia jų gyvenimus.
„Pastaraisiais metais pasitaiko vis dažniau, kai ne mes su žmona savo vaikams pasiūlome važiuoti į vieną ar kitą valstybės šventės renginį ar pilietinę akciją, bet jie patys tai planuoja, daro ir dar mus paragina, – kalba diplomatas Marijus Gudynas. – Matome, kad tai tampa vis populiariau ir jų draugų tarpe, ir tai tikrai džiugina“. Sausio 13-osios išvakarėse ambasadorius dalijasi savo gausios šeimos pilietiškumo pamokomis ir tvirtina, kad kai vaikas suvokia, kad beveik viskas, ką darai, vienaip ar kitaip daro įtaką tavo aplinkai, taigi ir tavo valstybei, tada pačių pasirinkimai jiems tampa įdomūs ir prasmingi.
Drąsi, guvi, ištverminga Eglė Sinkevičienė nuo mokyklos suolo svajojo apie policininkės uniformą, tačiau gyvenimas parodė, kad vaikystės svajonės ilgainiui keičiasi, o ateitis atveria naujas galimybes. Šiandien keturiasdešimt dvejų moteris – ne tik Alytaus apskrities vaiko teisių gynėja. Kartu ji – Lietuvos kariuomenės atsargos karininkė ir trijų sūnų mama.
Indrę Jurjonienę galima matyti rimtą ir susikaupusią, kai ji susitelkusi į pagalbą vaikui. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė kolegų vertinama už profesionalumą ir atsakingumą. Tačiau ta pati Indrė yra meniškos sielos asmenybė, kuri Kalėdų, gimtadienio ar kitų švenčių proga kolegoms gyvai dainuoja ir vaišina savo šeimos sodo derliaus uogienėmis ir cukatomis.
Kvies ligonis. Bus naktis. Šalta žiema.
Kelias tolimas. Liga užkrečiama....
Ir Tu eisi, nešinas Dangaus raktu. /A. Janulis/
Nešti Dievą žmonijai – esminė kunigo misija. Kunigystė, paženklinta neišdildoma Šv. Dvasios žyme, įgalina veikti Kristaus vardu: krikštyti, laiminti, atleisti nuodėmes... Net sudabartinti paties Kristaus aukotą auką, paverčiant duoną Jo kūnu, o vyną – Jo krauju. „Kokia didi galybė kunigo! Jei sutikčiau angelą ir kunigą – pirmiau nusilenkčiau kunigui, nes angelas – tik Dievo draugas, o kunigas – Jo pavaduotojas“/Arso klebonas, šv. Jonas Vianėjus/.
Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė buvo veikli ateitininkė, Sibiro kankinė. Ji patyrė daug sunkių išbandymų, tačiau išliko nepalaužiama dvasia. Su šios šviesios asmenybės gyvenimo istorija susipažinkite ką tik išleistoje, išskirtinėmis iliustracijomis turtingoje, knygoje „Adelė Dirsytė“ (išleido „Magnificat leidiniai“, 2020). Ji skausminga, tačiau kviečianti būti drąsiems: gyventi Tikėjimu, Viltimi ir Meile.
„Šok su žvaigžde“ dalyviai KaYra ir Justas yra ta projekto pora, kuriai aplinkiniai bene dažniausiai lipdo įsimylėjėlių etiketę, tačiau jų pirmasis įspūdis apie vienas kitą dar iki susitikimo buvo visai kitoks:
„Dangus Tau dovanojo aukštį“, – taip aktorius Kostas Smoriginas neseniai dainavo miuzikle „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, sujaudindamas visų klausytojų širdį.
Spalio 10 d. Lentvaryje gyvenanti ir dirbanti Gitana pradėjo savo naują gyvenimo etapą. Nuo pat vaikystės bėdų su inkstais turėjusi 52 metų moteris po sėkmingai ir be jokių komplikacijų įvykusios transplantacijos operacijos pabudo su dovanotu ir beveik pustrečių metų lauktu inkstu.
Pagėgiuose gyvenantis 18-metis Nojus Šeputis – ne tik aktyvus e. skautas, bet ir vaizdo įrašų konkurso „Nufilmuok ir sumontuok“ laimėtojas. Vaikinas sako svajojantis apie karjerą vaizdo grafikos srityje.
Ryčio Raukšto darbe netrūksta streso ir įtampos. Kasdien jis gauna pranešimų, kad vienoje ar kitoje Lietuvos vietoje į pavojų pateko vaikai. Vyras dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje koordinatoriumi. Nuo jo ir jo kolegų priklauso, kaip greitai į įvykio vietą atvyks vaiko teisių gynėjai ir suteiks pagalbą.
„Vaikai su negalia yra ypatingi – jie stiprūs, žingeidūs, mylintys, tik jiems reikia truputį daugiau pagalbos“, – sako neįgalią mergaitę auginanti Rasa. Gruodžio 3-ąją, minint Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kviečia dar kartą prisiminti, kad vaikai su negalia irgi yra vaikai – galbūt su apribotomis galimybėmis, bet taip pat turintys savo svajones, norus, savo mažus pasaulius, kurių šviesa priklauso ir nuo mūsų visų. Neįgalius vaikus auginančios šeimos dažnai prašo ne užuojautos, o daugiau realios pagalbos, paslaugų, mažiau užuojautos, bet daugiau supratimo.
Šiemet mokslo pabaiga buvo kupina išbandymų abiturientams – ne tik nerimas dėl baigiamųjų egzaminų, bet ir nuotolinio mokymosi iššūkiai dėl COVID-19. Visgi atsirado ir tokių, kurie gali pasigirti gavę aukščiausią įvertinimą, tai yra 100 balų – už pasirinktą valstybinį egzaminą. Šimtukininkų gretas Lietuvoje šiais metais papildė Kajus Augustis, baigęs Mažeikių „Gabijos” gimnaziją.
Lapkričio 3 d. Prezidentui Valdui Adamkui – 94-eri. Gimtadienio proga Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje istorikai ir muziejininkai rengia parodą, skirtą apžvelgti prezidento profesinę veiklą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos agentūroje (EPA) penktame regione. Būtent ši agentūra, kurios 5-ajame ir didžiausiame regione dirbo V. Adamkus, šiais metais švenčia savo 50 metų sukaktį. Parodą bus galima apžiūrėti nuo lapkričio 18 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune.
Šaltas oras, dargana, lapkritis... Širdyje šilta ir gera, kartu ir liūdna – tai žmonės meilę nešini eina prie savo artimųjų kapų, laukdami vėsaus vėlių prisilietimo, viltingos žvakės liepsnos plevenimo, kaip ženklo, laukdami. Ne – ne puokštės didumas ir prašmatnumas džiugina vėlę, o žvakių skleidžiama šviesa ir šiluma, artimųjų malda, atmintis. Užmaršties dulkes šįkart nupūskime ir prisiminkime paprastus kaimo žmones, bet plačios širdies žmones, kurie neliko abejingi mažo kūdikio, žydų berniuko, likimui.
Po dvidešimt penkerių ligos metų vilnietė G. šią vasarą išgyveno inkstų transplantacijos operaciją – praėjus dvejiems mėnesiams po operacijos, šiandien ji jaučiasi puikiai: „Esu kaip niekad laisva ir vėl nepriklausoma! Galiu gyventi, mėgautis gyvenimu, dirbti, mokytis, keliauti kaip anksčiau.“
Rugpjūčio 27-oji moteriai šiemet tapo antruoju gimtadieniu – tai neįtikėta transplantacijos istorija, nes į inkstų laukiančių recipientų sąrašą ji buvo įtrauka tą pačią dieną, kai sulaukė tinkamo inksto. Entuziazmu trykštanti ir daugybę planų ateičiai turinti moteris papasakojo savo išskirtinę istoriją simboliniu laiku: lapkričio 1-ąją jai sukaks 40 metų. Šį ypatingą gimtadienį ji pasitinka praėjusi ypatingą gyvenimo etapą.
Viename iš prestižiškiausių fofografijos konkursų pasaulyje „International Photography Awards“ šiais metais nugalėtoju tapo fotomenininkas iš Lietuvos – Paulius Makauskas. Konkurse iš viso dalyvavo daugiau nei 13000 fotografų iš daugiau nei 120 šalių. Menininko serija „Naujos jūros“ pirmąją vietą iškovojo analoginės fotografijos kategorijoje.
„Naujos jūros“ – šiuo metu dar tik kuriama Pauliaus Makausko analoginės fotografijos serija apie žmogaus daromą įtaką gamtai. Ryškios, netikėtų spalvų menininko fiksuojamos jūros primena apie vykstančius, jau nebesustabdomus pokyčius. Fotografas šiuo metu ruošiasi parodos atidarymui, kuris įvyks 2021 metų pavasarį.
Buvęs mokyklos direktorius, paskutinius 12 metų Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbantis gynėjas Jonas Barauskis visą savo gyvenimą skyrė vaikų gerovei ir šeimų švietimui. Nuo pirmosios savo darbo dienos jau kelis dešimtmečius šis pedagogas ir vaiko teisių specialistas turi vieną tikslą – kad šeimose vyrautų santarvė, vaikai augtų laimingi ir gautų viską, ką tik geriausio įmanoma duoti – meilę, atjautą, supratimą, mokslą ir gyvenimo pilnatvę.
,,Man svarbiausia, kad vaikai nekentėtų, kad jaustųsi saugūs, mylimi savo šeimose, kad šeimų nekamuotų priklausomybės ir nebūtų smurto“, - apie savo darbą gražia žemaitiška tarme pasakoja J. Barauskis.
Spalio 25 d. žymi Lietuvos akmens amžiaus tyrinėtoja habil. dr. Rimutė Rimantienė švenčia šimto metų sukaktį. Dailus jos raštas – o gražiai rašyti mokėjo kiekviena tarpukario gimnazistė – mirga tūkstančiuose lapų, iš kurių gimė jos knygos. Rimutė Jablonskytė - Rimantienė yra septynių monografijų ir daugiau nei 50 mokslinių bei 20 populiarių straipsnių apie akmens amžių autorė. Sintetinė studija „Akmens amžius Lietuvoje“ (Vilnius, 1984) susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greit tapo bibliografine retenybe. Paklausus, kaip ji save pavadintų, mokslininkė atsako: „Vadinkite mane paprastai: akmens amžiaus mylėtoja“. Tačiau šią iškilią asmenybę drąsiai galima vadinti akmens amžiaus kūrėja. Jos darbai, išversti į kitas užsienio kalbas, ypač atgavus Lietuvos nepriklausomybę, leido plačiai mokslo visuomenei už Lietuvos ribų sužinoti apie reikšmingus akmens amžiaus atradimus Lietuvoje.
Darius Kniūkšta prisistato kaip nuotykių architektas – būtent taip jis vadina savo profesiją, kurioje didžiąją dalį veiklos užima kūryba ir vaizdo žaidimų integravimas į edukaciją. Organizacijos „Trys Kubai“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, jog iš bet kokios mylimos veiklos įmanoma susikurti svajonių darbą, net jei ta veikla – iš pažiūros naudos neduodantys kompiuteriniai žaidimai.
Socialinė darbuotoja Greta Giriūnaitė padeda susitikti tėvų globą praradusiems vaikams ir globėjų, įtėvių šeimoms. Šis susitikimas – tai vingiuotas procesas, kurio metu šeimos ir vaikai pažįsta vieni kitus, kartu sprendžiamos iškilusios problemos, įveikiamos skaudžios traumos. Greta, dirbanti Rokiškio socialinės paramos centro globos koordinatore, šiame procese dalyvauja kaip patarėja, palydėtoja ir ugdytoja.
Greta Vilniaus, Nemenčinėje, esančiuose vaikų globos namuose „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ šiuo metu gyvena 44 vaikai. Visi jie – mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų). Pasak globos namų direktorės Jurgitos Pukienės, visų šių vaikų nuolatinė būsena – laukimas. Jie ilgisi savo tėvų, juos idealizuoja ir laukia, kada šie pagaliau atvažiuos ir juos pasiims. Dauguma šių vaikų supranta, kad jų troškimui išsipildyti, greičiausiai, nebus lemta. Tačiau laukti jie nenustoja. Jie laukia stebuklo.
Būdama septyniolikos Viktorija užvėrė vaikų globos namų duris, bet vėl pravėrė jau būdama dvidešimt devynerių: tik šįkart – kaip socialinė darbuotoja, pasirengusi į suaugusiųjų gretas palydėti bendruomeniniuose globos namuose gyvenančius paauglius.
Renaviškė Virginija Daugertė (25 m.) prisipažįsta, kad visuomet buvo iniciatyvi ir nenustygstanti vietoje, tad sulaukusi pasiūlymo prisijungti prie e. skautų bendruomenės – nedvejojo nė akimirką.
Lietuvoje skaitmeninė atskirtis yra ryški ne tik tarp skirtingų kartų, bet ir tarp didmiesčio bei kaimo gyventojų. Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, interneto prieigą turi 77,7 proc. namų ūkių kaime ir 85,6 proc. didžiuosiuose miestuose. Atskirtis dar ryškesnė vertinant, kiek namų ūkių turi kompiuterius. Kaime tokių yra 70,9 proc., o didmiesčiuose – 82,4 proc. Ūkininkas Kęstutis Varanavičius keičia kaimo gyventojams nepalankią statistiką į savo gyvenimą įsileidęs technologijas.
Pagėgiuose gyvenantis 17-metis moksleivis Paulius Šimkus įsitikinęs, kad jam puikiai pavyko suderinti pomėgį sekti informacinių technologijų naujienas ir galimybę skirti laiko itin prasmingai savanorystei.
Jaukiame Lomių miestelyje Tauragės rajone yra biblioteka, o joje bene kiekvieną pavakarę laiką leidžia Samanta Uselytė ir Justas Naujokas. Šie e. skautai jau beveik metus konsultuoja bendruomenės senjorus skaitmeninio raštingumo klausimais Tauragės r. savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Lomių filiale,savanorystę vadina prasminga veikla ir mano, kad kiekvienas jaunas žmogus turi būti aktyvus ir bendruomeniškas.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
