Rugsėjo 23 d. kino teatruose pasirodys režisieriaus Roberto Mullano filmas „Gitel“, paliečiantis Holokausto temą Lietuvoje. Drama pasakoja masinius žudymus išgyvenusios moters istoriją: visiems artimiesiems žuvus, ji egzistuoja su kaltės jausmu, kad yra gyva. Šis jausmas, anot režisieriaus, lydi ne vieną, patyrusį Holokausto siaubus. Pateikiame interviu su režisieriumi.

Optimistė, protinga, linksma, visada besišypsanti ir atvira širdimi – taip būtų galima trumpai pristatyti Vilniaus licėjaus mokinę, aktyvią Juozo Girniaus moksleivių ateitininkų kuopos narę Liuciją Vaicenavičiūtę. Susitikome su ja pirmąją vasaros atostogų dieną, tuomet Liucija derino „Įkvėptuvių“ festivalio organizacinius dalykus, planavo kelionę į Ameriką, kalendoriuje žymėjosi žygio po Aukštaitiją, koncertų ir kitų renginių datas. 

Jauna pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje šiais metais rugsėjo 1 d. naujų mokslo metų pradžios proga sveikino po vasaros grįžusius antrokus. Šie mokslo metai mokykloje antri ne tik jiems, bet ir pačiai mokytojai. Dar studijuodama Lietuvos edukologijos univesitete (LEU) ji pasižymėjo puikiais rezultatais: praktikos metu studentės vedama pamoka buvo įvertinta lyg ilgametę patirtį turinčio pedagogo, o per pirmus metus mokykloje ji spėjo įgyvendinti daugybę naujovių.

 Kažkada buvęs vienas populiariausių rašytojų pasaulyje, vėliau beveik pamirštas, Stefanas Zweigas vėl tapo nepaprastai populiarus pasirodžius Weso Andersono filmui „Viešbutis „Didysis Budapeštas“. Šį filmą įkvėpė Zweigo gyvenimas ir kūryba.

Amerikiečių poetas, eseistas George‘as Prochnikas išleido knygą apie žymųjį austrų rašytoją „Nepakeliama tremtis: Stefanas Zweigas pasaulio pakraštyje“ (iš anglų k. vertė Vytautas Grenda, išleido „Tyto alba“).

Įsijungus beveik kiekvieną naujienų portalą ar atsivertus žurnalą, skirtą moterims ir merginoms, neįmanoma neatkreipti dėmesio į tekstų ir reklamų, susijusių su dietomis, gausybę: „Patarimai, kaip greičiau atsikratyti 5 kilogramų“, „7 kilogramai vos per dvi savaites“, „Tobula figūra per mėnesį be jokių pastangų“, „Riebalus deginanti sriuba ištirpdys 12 kilogramų”, „Stebuklus daranti vandens dieta – paprastas būdas sulieknėti be badavimo” ir t.t.

Ar norėtumėte sužinoti, ką socialinės apsaugos ir darbo ministrė valgo per pusryčius? Kiek per dieną nueina žingsnių?

Aš – irgi ne. Man kur kas įdomiau, ką ministrė galvoja apie jaunimo įsitraukimą į šalies politiką, kaip mėgina užtikrinti integruotą tarpministerinį požiūrį šiuo klausimu ar kaip sprendžiami nedirbančio ir nesimokančio jaunimo, vadinamojo NEET, integracijos klausimai.

Spalio 1-ąją Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įvyks neeilinė premjera - garsaus lenkų intelektualo, kino ir teatro režisieriaus, scenaristo Krzysztofo Zanussio „Hybris (Puikybė)“. Krzysztofas Zanussis – spektaklio režisierius ir pjesės autorius. Kostiumus ir scenografiją šiam spektakliui kuria Margarita Misiukova. Vaidina Vidas Petkevičius, Artūras Dubaka, Eleonora Matulaitė, Olita Dautartaitė, Albinas Kėleris, Julija Krutko, Eglė Špokaitė, Laimutė Mališauskaitė, Eleonora Koriznaitė, Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė. Apie būsimą premjerą ir profesinę patirtį kalbamės su pagrindinio, profesoriaus Adamo, vaidmens atlikėju Vidu Petkevičiumi.

Ar įmanoma keturių asmenų šeimos per metus sukauptas atliekas sutalpinti 0,5 litro stiklainyje? Pasirodo, taip. Rugsėjo 29–30 d. Baltijos šalių diskusijų forume „Atliekų tvarkymas“ apie tai pasakos beatliekio gyvenimo būdo pradininkė Bea Johnson (JAV). Tik ar Lietuva sugebės pasinaudoti jos patirtimi?

Pirmieji muzikiniai bandymai buvo ne kūryba, o teplionės, bet kai kurios jų tapo normaliomis dainomis, LRT RADIJUI sako kompozitorius, atlikėjas, aranžuotojas Andrius Kulikauskas. „Paskui, kai jau protingas pasidarai, pasižiūri, ką grojai tiems pacanams. O truputį paremontavus, pakeitus guolius, perdažius, visai nieko“, – juokiasi muzikantas.

Rūpintis savimi ir gerinti savo gyvenimo kokybę – toli gražu ne egoizmas. Jeigu su kitais turime elgtis kaip su savimi, pirmiausia verta susimąstyti, kaipgi mes su savimi elgiamės? Ar rūpinamės savo vidumi ir aplinka? Ar ieškome pagalbos, kai mums sunku? Ar siekiame įgyvendinti savo tikslus ir svajones?

Vienas iš jų Stonkus, kitas – Katleris. Vieną žinote iš daugybės televizijos projektų bei renginių, kitas – Katleris. Kai kas juos netgi vadina žudikais kūdikio veidu. Nors dauguma taip nevadina...

JAV gimęs, kepsninėje čirškinamas mėsainis jau pakankamai seniai iš televizorių ir kino ekranų atkeliavo ir į mūsų kiemus, bet vis dar turime kur tobulėti.  Patarimais daugiabučių projektuotojams, entuziastingoms virtuvės šeimininkėms ir vakarėlių mėgėjams dalijasi televizijos ir radijo laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita.

Antradienio vakarą jau antrą kartą Vilniuje vyko gražiausių plaukų konkurso „Miss Palette“ apdovanojimai. Socialinio tinklo „Facebook“ publikos sprendimu šis titulas atiteko dviejų vaikų mamai, raudonplaukei Jurgitai Erslovienei (34) iš Rokiškio.

Šiandien Vida Krušinskienė – 65 metų moteris, trykštanti entuziazmu, energija, sveikata, gera nuotaika ir pozityviu mąstymu. Net sunku įsivaizduoti, kad kažkada jos kūnas buvo visiškai išsekęs nuo chemoterapijos, o dvasia palūžusi nuo gyvenimo smūgių ir ligos. Kaip jai pavyko 100 procentu grįžti į gyvenimą? Atsakymų ieškome šios moters gyvenimo istorijoje.

 „O dar norėjau pasiklausti, koks gi turėtų būti atlyginimas?“ - tyliai paklausiu rytinės savęs veidrodyje, bet nuskamba per daug nuolankiai.

Vilniaus fotografijos galerijoje eksponuojamas menininkės Justinos Christauskaitės projekte „Anūkai, rūbai, seneliai“. Tai – rezultatas kelis metus trukusio meninio-socialinio tyrimo, kurio metu susitikti, prakalbinti ir nufotografuoti 192 jauni žmonės iš 40-ties Lietuvos vietovių: miestų, miestelių ir kaimų.

„Oskaro“ laureatė Jennifer Lawrence (Dženifer Lorens) antradienį buvo paskelbta daugiausiai uždirbančia aktore pasaulyje – antrus metus iš eilės.

Dainininkė Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė (23 m.), paskatinta vyro Mariaus Kiltinavičiaus, pokyčių kelią pradėjo prieš trejus metus. Dabar ji nevartoja alkoholio, nerūko, tapo vegetare ir jaučiasi laiminga.

Pasklidus žiniai apie atlikėjo Justino Bieberio „Instagram“ paskyros užslaptinimą, pasidomėjome, kiek Instagramo vartotojų yra linkę slėpti savo socialinius profilius.

Straipsnio autorė Carrie Lam, sertifikuotoji Kanados mokytoja, nuo 2014 m. pradžios tapusi dviejų Pietų Korėjoje veikiančių kanadietiškų privačių mokyklų direktore, iki tol dirbo mokytoja įvairių pasaulio šalių – tarp jų Taivano, Anglijos, Pietų Korėjos ir Kanados – mokyklose.

Popdainininkė Madonna (Madona) savo 58-ąjį gimtadienį antradienį atšventė su šokiais Kuboje – ji tapo dar viena JAV žvaigžde, apsilankiusia šioje komunistinėje saloje nuo to laiko, kai ji pernai atkūrė santykius su Vašingtonu.

 „Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba“, – teigia šių metų „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyvis, Kauno miesto muziejuje dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos mokslų doktorantas Simonas Jazavita. 25-erių metų istoriko nuomone, jau mokykloje reikia atkreipti dėmesį, kad, tinkamai įvertinus praeities įvykius, jų ryšius su dabartimi, galima lengviau nusakyti ir tam tikras netolimos ateities raidos tendencijas. „Posakis, kad istorija turi polinkį kartotis, yra labai tikslus“, – pasakoja VDU mokslininkas S. Jazavita.

Profesionali balerina Kristina Tarasevičiūtė laikosi savaip susidaryto mitybos plano, kurio svarbiausias tikslas – aprūpinti organizmą energija. Itin liekna moteris teigia negalinti atsilaikyti prieš moliūgų sėklas bei riešutus, tačiau nevengia ir cepelinų ar mėsos patiekalų bei bandelių su lašinukais. Tad kur glūdi jos tobulos figūros paslaptis?

„Senovės baltų religinė bendrija“, save dar vadinanti „Lietuvos Romuva“ (todėl toliau ją vadinsiu tiesiog Romuva) skaičiuoja jau dvidešimt penktus savo veiklos metus, nors neoficialiai ši veikla yra gerokai ilgesnė. Per šį laikotarpį padarytas įdirbis juntamas visoje Lietuvoje. Anapilin iškeliavus ilgamečiam Romuvos vadovui Jonui Trinkūnui, į jo vietą 2014 metų lapkričio mėnesį buvo išrinkta Inija Trinkūnienė. Šiai dienai ji yra Romuvos vadovė, krivė. Likimas lėmė, kad į šias pareigas jos labui ir aš atidaviau savo balsą.  

Marija, gal gali papasakoti apie save? Kur gyveni? Ką studijuoji?

Gyvenu Downers Grove miestelyje, apie 20 mylių į Vakarus nuo Čikagos. Esu jauniausia iš penkių vaikų, man ką tik sukako devyniolika metų. Tėvai mane ir sesę bei brolius leido mokytis į privačią katalikišką mokyklą. Du broliai ir sesuo jau baigė universitetus, vienas pradės ketvirtuosius studijų metus, o aš rugpjūčio mėnesį keliausiu atgal į Woosterį, Ohajo valstijoje, kur pradėsiu antruosius studijų metus. Studijuoju matematiką, bet dar nežinau, kokią specializaciją pasirinksiu. Universitete žaidžiu tinklinio komandoje.

Mano draugė neseniai man papasakojo apie siaubingą sceną namuose, kai jų dukra prisipažino, kad laukiasi. Buvo priekaištai, kaltinimai, moralai tema: „Kaip tu galėjai su mumis taip pasielgti?“ ir t.t. Man skaudėjo širdį už juos: buvo gaila ir tėvų, ir dukters. O kiekvienoje panašioje situacijoje aš prisimenu mamos patarimus. Mano mama visada sakydavo: „ Jeigu vaikui bėda, užsičiaupk burną ir paruošk glėbį“.

Justina Kateivienė gimė Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijoje, mokėsi Klaipėdoje ir didžiąją gyvenimo dalį (30 metų) dirbo „Lietuvos draudime“. Sulaukusi brandaus amžiaus, baigė Vilniaus parapsichologijos akademiją. Savita, šarminga moteris domisi nepaaiškinamais reiškiniais bei įvykiais. Ji ir pati turi ypatingų galių, kurias išsiaiškino, atskleidė ir taip išsiugdė dažnam nesuvokiamų gebėjimų, padedančių žmonėms išspręsti sudėtingas gyvenimo situacijas. Pastaruoju metu Justina daugiausia laiko skiria kūrybai ir savo kūrybos leidybai.

Šįkart skaitytojams siūlome susipažinti su naujausia Justinos kūryba. Eilėraštis „Vėlinės“ parašytas 2014 metais ir dar niekur nepublikuotas, kiti kūriniai spausdinti Kaimo rašytojų sąjungos leidiniuose.

Mažeikiškis Rolandas studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kadangi už studijas tenka mokėti, jas vaikinas derina su darbu. Būtent įmokos už mokslus ir „suryja“ didžiąją dalį jaunuolio gaunamų pajamų, todėl norėdamas ką nors nuveikti laisvalaikiu, jis turi galvoti kaip prasimanyti pinigų.

„Šiais laikais mokslai nėra pigūs, todėl turiu dirbi, bet ir tai pinigų praktiškai nelieka. Turiu galvoti kaip jų gauti papildomai, jeigu noriu kažkur nueiti su draugais ir panašiai“, - pasakojo Rolandas.

Kai kurių žmonių likimus galime pavadinti tiesiog unikaliais. Vieniems gyvenimas klostosi idealiai, kitiems likimas pažeria įvairių siurprizų, dar kiti – tiesiog plaukia pasroviui. Apie tai, kaip mama išpranašavo dukters ateitį ir kaip viskas pildosi, „Būdui žemaičių“ pasakojo mažeikiškė Birutė Vitkutė. Likimas pasisuko tokia linkme, kad jauna moteris jau beveik metus gyvena Nakvynės namuose.

Vilniečiai fotografai Neringa ir Jurijus Azanovai, puslapio FotoJura.lt įkūrėjai, sukdamiesi fotografijos darbų gausoje, vis dažniau apsilanko ir Mažeikių bei Plungės krašte – žmonės juos kviečiasi, žavisi jų darbais, o jie mielai vyksta į Žemaitiją, džiaugiasi šio krašto žmonių svetingumu ir patiria didelį malonumą, kurdami fotoistorijas naujai atrastose gražiose vietose.

Gyvenimas sudėliojo taip, kad solidžius aukštuosius mokslus pabaigę ir sėkmingai karjeros laiptais pradėję kopti Neringa ir Jurijus galiausiai vis tiek atsidavė mėgstamai veiklai ir jau daugiau nei aštuonerius metus sėkmingai kuria, dalyvauja parodose bei konkursuose. O svarbiausia – tiki, kad jų veikla ypač prasminga, nes užfiksuojamos džiaugsmo ir nuoširdžios laimės akimirkos nuotraukose įgyja ilgaamžiškumo prasmę.