Vyriausybės posėdyje pritarta Seimo nario Kęstučio Navicko inicijuotoms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama saugoti melioracijos sistemas bei melioracijos statinius nuo sunaikinimo ribojant ūkinę veiklą bei atsisakyti besidubliuojančių sąlygų.
Projektu siekiama sujungti dvi esamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygas (SŽNS) ir panaikinti perteklinius reikalavimus, neduodančius naudos melioracijos sistemų ir melioracijos statinių funkcionalumui užtikrinti. Siūloma, kad melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos SŽNS būtų sujungtos į vieną melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos SŽNS.
R
Nuo gegužės 14 d. savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) gali teikti paraiškas dotacijoms namų ūkiuose susidariusioms asbestinio šiferio atliekoms tvarkyti. Iki paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos likus kiek mažiau nei dviem savaitėms, jau sulaukta paraiškų viršijančių kvietimui numatytą skirti lėšų sumą. 
Vilniaus savivaldybė prestižiniame Valakampių rajone neteisėtai suprojektavo keturis gyvenamųjų namų statybai skirtus valstybinės žemės sklypus, nes juose yra valstybinės reikšmės miško, nusprendė Regionų administracinis teismas. 
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas tiems, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. 
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu 38 Lietuvos savivaldybėse atskirai surenkamos biologinės (tarp jų maisto ir virtuvės) atliekos. Jau šią savaitę, nuo birželio 1-osios, šį sąrašą papildys Plungės rajono savivaldybė, o nuo liepos 1 d. – Kelmės ir Šilutės rajonai. 
Europos Sąjunga šiandien galutinai apsisprendė užkirsti kelią į ES rinką rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams. ES Užsienio reikalų taryba prekybos klausimais pritarė padidintiems importo muitams iš rusijos ir baltarusijos įvežamiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai. Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ES neturėtų sustoti - būtina plėsti apribojimus rusiškiems ir baltarusiškiems žemės ūkio produktams. 
Žemės ūkio ministerija ruošiasi atnaujinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kaimo plėtros intervencinės priemonės „Apsaugos priemonė nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisykles. Siekiama ne tik patikslinti paramos paraiškų atrankos vertinimą ir reikalavimus apsaugos priemonėms, bet ir atnaujinti tinkamų paramai gauti savivaldybių grupes bei padidinti didžiausią paramos sumą vienam pareiškėjui. 
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti 
Vyriausybė, siekdama tinkamai įgyvendinti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą draudžiamų į Lietuvą importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktų bei pašarų sąrašą, kuriame yra daugiau kaip 2,8 tūkst. įvairių produktų. 
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų pakeitimams, kurie leis sutrumpinti miškų priskyrimo miškų grupėms ir miškų grupės keitimo procesą nuo dešimties metų iki 3-4 mėnesių. 
Aplinkos ministerija sulaukia susirūpinusių gyventojų užklausų dėl kritusių žuvų, pastebėtų prie Kuršių marių. Pasak aplinkosaugininkų, dėl deguonies trūkumo ir dėl žydinčių dumblių išskiriamų toksinų žūstančios žuvys yra įprastas gamtinis reiškinys, pasikartojantis kiekvienais metais, kai prasidėjus karščiams staiga sušyla vandens telkinių vanduo.
„Tradiciškai granatai asocijuojasi su šilta ir sodria raudona spalva, bet iš tiesų ši mineralų grupė pasižymi plačia spalvų gama, įskaitant žalius, geltonus, rožinius ir net bespalvius variantus. Be to, granatai naudojami ne tik juvelyrikoje, bet ir pramonėje“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriaus vyriausioji geologė Irena Balčiūnaitė. 
Antradienį Aplinkos ministerija valstybinių institucijų, savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, nevyriausybinių organizacijų, gamintojų ir importuotojų atstovams pristatė Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021 – 2027 m. plano bei Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairių praėjusių metų priemonių įgyvendinimo ataskaitas. 
Aplinkos projektų valdymo agentūra primena, kad nuo gegužės 28 d. savivaldybių administracijos kviečiamos pasinaudoti parama, atliekant valstybinės miško žemės sklypų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymo darbus bei rengiant valstybinės miško žemės sklypų miškotvarkos projektus. Šiai paramos priemonei iš valstybės biudžeto skiriama 860 tūkst. eurų. 
Aplinkos ministras pakeitė 
Pirmasis Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo juo punktų projektas skinasi kelią įgyvendinimo link: baigtos visos planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai uždegė žalią šviešą šio aplinkai draugiško kuro gamybai Klaipėdos uoste. Šiuo metu vyksta teritorijos projektavimo darbai, įrangos pirkimo procedūros. Tikimasi dar šiemet pradėti aikštelės vandenilio gamybai paruošimo darbus. 
Mainais už naudojamos valstybinės žemės perleidimą Vokietijos „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai Radviliškio rajone Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) svarstoma perduoti šešis netoli Šeduvos ir Baisogalos esančius atskirus žemės sklypus. 
Vykdant verslą susiduriama su daugybe sudėtingų dalykų ir išlaidų, kurie gali turėti įtakos kasdienei veiklai. Štai kodėl dauguma pasirenka serverių nuomą, nes tai pigiau nei turėti ir eksploatuoti serverį. 
Nuolat besikeičiančioje interjero dizaino srityje langų apdailos pasirinkimas atlieka esminį vaidmenį nustatant erdvės estetines ir funkcines savybes. Tarp įvairių tradicinių ir modernių pasirinkimų žaliuzės išsiskiria kaip universalus ir stilingas sprendimas siekiantiems namų interjerui suteikti išskirtinumo, praktiškumo bei funkcionalumo. 
Šiais metais miškuose anksti išplitus žievėgraužiui tipografui, nuo gegužės 29 d. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dar dažniau tikrins privačius ir valstybinius miškus, siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų. Per patikrinimus miškų savininkai ir valdytojai bus informuoti, kaip reikėtų apsaugoti egles ir kokių veiksmų imtis žievėgraužiui tipografui apnikus medžius. 
Aplinkos ministerija informavo vandentvarkos įmones, kad nuo š. m. liepos 1 d. jos galės priimti nuotekas iš nuotekų vežėjų tik jeigu bus pateikti duomenys Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje (NTIS). 
Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą jau susiformavusi gaminančių vartotojų schema ateityje galėtų sugriūti. 
Visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nuo liepos mažės 8–12 proc., arba 1,8 cento už kilovatvalandę (kWh). 
Lietuva palaiko Europos Komisijos (EK) parengtą pasiūlymą dėl vilkų apsaugos pagal Berno konvenciją taikymo sušvelninimo ir teigia, kad nauja tvarka leis efektyviau valdyti šių gyvūnų populiaciją. 
Aplinkos ministerija siūlo supaprastinti daugkartinių pakuočių apskaitą ir vienkartinių pakuočių apskaitą gamintojams ir importuotojams, kurie praėjusiais ataskaitiniais metais Lietuvos vidaus rinkai patiekė ne daugiau kaip 5 tonas vienkartinių pripildytų pakuočių. 
2024 m. padėtas pagrindas ilgai lauktam architektūros ir urbanistikos kokybės proveržiui Lietuvoje. Sukurti įrankiai savivaldybėms, regioninėms architektų taryboms, architektams ir projektuotojams, kurie suteikia daugiau aiškumo, skaidrumo verslui, įtvirtina gyventojų ir bendruomenių lūkesčius. 
Vyriausybė trečiadienį pritarė Nacionalinei energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijai (NENS).
Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės. Kasdien yra vykdomi šios žemės (žemės sklypų) perleidimo sandoriai – žemė parduodama, dovanojama, paveldima. Šiuose procesuose dalyvauja ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), teisės aktų nustatyta tvarka išduodama įvairias pažymas ir sutikimus (pvz., per 2023 m. asmenims buvo išduoti 41 928 tokio pobūdžio dokumentai). Todėl norėtume priminti, kas, kada (kokia eilės tvarka) ir dėl ko turi kreiptis į NŽT, kokias funkcijas ji atlieka, kai žemė yra perleidžiama ir (ar) įgyjama nuosavybėn. 
