Kitąmet mažės ūkininkams tenkanti administracinė našta – pradės veikti bendras Žemės ūkio ir kaimo verslo ir Ūkininkų registrų portalas, tad ūkininkai, kasmet atnaujindami žemės ūkio naudmenų duomenis viename registre, vienu prisijungimu galės atnaujinti juos ir kitame. Be to, ūkininkai galės tai padaryti savo namuose, internetu. Skaičiuojama, kad dėl to administracinės naštos dydis sumažės daugiau nei 50 tūkst. eurų per metus.

Pieno gamyba sudaro apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje, todėl šis sektorius laikomas prioritetine žemės ūkio šaka. Pieno sektorius yra vienas iš pagrindinių šalies eksporto šaltinių, jis labai svarbus kaimo vietovių užimtumui, ypač gyvenantiems mažiau palankiose vietovėse, kur augalininkystė sukuria nedidelę pridėtinę vertę. Tačiau jau ne vienerius metus gyvulininkystės sektorius silpnėja, ūkininkai vis aktyviau domisi  augalininkyste. Lietuvoje vidutinis pieno ūkis išlieka vienu mažiausių visoje ES.

Penktadienį, gruodžio 1 d., ūkininkus pasieks daugiau kaip 7 mln. Eur paramos už bulius ir baltyminius augalus iš valstybės biudžeto. 

Aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnai šį rudenį nustatė 355 žuvų brakonieriavimo atvejus, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija, praėjusią savaitę pasibaigus aplinkosauginei akcijai „Lašiša“.

Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Kaišiadorių VMVT) sprendimu, UAB „Vetfarmas” priklausančiai pašarų sandėliavimo įmonei (Vytauto Didžiojo g. 114, Kaišiadorys) uždrausta tiekti rinkai beveik 4 t hidratuoto sojų aliejaus, dar 44 t pašarų realizacija laikinai sustabdyta.

Šiandien Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakoma perteklinių ir neproporcingais  pripažintų profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams.

Baigiantis itin lietingam rudeniui, žemdirbiai domisi, kiek dar mineralinio azoto galėjo likti dirvožemyje ir kaip reikės tręšti augalus pavasarį. Tyrimų rezultatai nėra džiuginantys, tačiau tai galima buvo prognozuoti. Kritulių šalyje net tris mėnesius – liepą, rugsėjį ir spalį iškrito arti, o kai kur ir dvigubai daugiau daugiametės mėnesio normos.

Jeigu taip nutiktų, kad galimybės energijos gamybai naudoti iškastinį kurą ar dujas neliktų, Europos Sąjunga nuosavu biokuru galėtų išgyventi 41 dieną. Džiugu, kad laisvės nuo iškastinio kuro dieną Lietuva švenčia 40 dienų anksčiau nei visa Europa.   

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų lapkričio 10 – 16 d. Lietuvos laukinėje faunoje rastos 162 šernų gaišenos ir sumedžiota 20 šernų (iš viso 182), kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos informuoja, kad dėl nepalankių  oro sąlygų dalis žvyrkelių asfaltavimo darbų nebuvo užbaigti iki informaciniuose stenduose nurodytų darbų atlikimo termino pabaigos.

Visuomenėje vis dar sklando įvairūs nepagrįsti mitai apie atliekų rūšiavimą, o paprastos ir aiškios informacijos trūkumas neretai atbaido žmones nuo rūšiavimo veiklos. Vienas iš giliai įsišaknijusių mitų – visos žmonių tvarkingai išrūšiuotos pakuočių atliekos keliauja į sąvartyną. Dažnas Lietuvos gyventojas vis dar tiki, kad visos pakuočių atliekos yra sumaišomos ir galiausiai patenka ne į rūšiavimo bazes,  o sąvartyną.

Gruodžio 1 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra pradės mokėti ūkininkams likusią dalį tiesioginių išmokų už 2017 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramą pagal su plotu susijusias Kaimo plėtros programos priemones. Pervesdama paramos lėšas Kaimo plėtros programos dalyviams, agentūra atsižvelgia į tai, ar pareiškėjai neturi įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui (Sodrai) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Šių metų lapkričio 24 dieną pirmą kartą Lietuvoje vyks Agroverslo forumas 2017, kurį,  bendradarbiaudama su Žemės ūkio ministerija, organizuoja Lietuvos verslo konfederacija (LVK),  reginio globėjas – žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Iš aukščiau pasidairius Žuvintas atrodytų kone perpus padidėjęs. Užlietos nušienautos paežerės pievos, viksvynai ir nendrynai dabar apsemti lyg pavasarį, nors ir pavasarinio potvynio metu vandens lygis dažniausiai būna žemesnis.

Lapkričio 14 d. žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasirašė įsakymą „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2017 m.“, kuriuo patvirtinti galutiniai tiesioginių išmokų dydžiai.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad privačios žemės savininkai žemės mokestį už 2017 metus turi sumokėti iki š. m. lapkričio 15 d.

Seimui nuo 2018 metų siūloma du kartus padidinti mokesčius už medžiotojų būrelių valdomus medžioklės plotus, bet sumažinti mokesčio dalį, tenkančią savivaldybėms.

Surengtas Akmenės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir Administracijos darbuotojai, seniūnai, gamtosaugos, medžioklės, visuomenės sveikatos, ūkininkų, policijos įstaigų ir organizacijų vadovai.

Lietuvos automobilių kelių direkcija siekia, kad Lietuvos keliai tarnautų visuomenei, būtų saugūs ir gerintų susisiekimą. Siekdama šio tikslo, Kelių direkcija sudarė žvyrkelių, kurie bus asfaltuojami 2018–2020 metais, sąrašą.

Lietuva – kraštas turtingas savo gyvąja gamta. Kiekvienam lietuviui įprasta matyti paukščius įvairiose Lietuvos vietose, prie vandens telkinių, pievose. Turbūt kiekvienas važiuodamas užmiestyje matėme sodybose susuktus gandralizdžius pilnus gandriukų, o virš laukų sklendžiančius paukščius ir tykančius grobio. Tačiau intensyvi žemdirbystė ir buveinių naikinimas sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia sunkiai nuspėjamus nepageidaujamus padarinius, o gyvoji gamta, taip pat ir paukščiai, sparčiai reaguoja į žmogaus aplinkos pokyčius. Paukščių išsaugojimas labai svarbus ne tik gyvajai gamtai, bet ir žmogui.

Aplinkos ministerija kviečia privačių miškų savininkus į nemokamus nuotolinius mokymus. Tai puiki galimybė neišėjus iš namų gauti reikiamų žinių ir miškininkystės specialistų atsakymus į rūpimus klausimus. Lapkričio 17 d. 14 val. vyks mokymai apie miškotvarkos projektus – kodėl jie reikalingi, kokių dokumentų reikia vidinės miškotvarkos projektui parengti, kokios dalys jį sudaro ir kt.

Kretingos rajono savivaldybės administracija lapkričio 3 dieną Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai pateikė duomenis apie Kretingos rajono ūkininkų nuostolius, patirtus dėl liūčių. Surinkti juos iš ūkininkų Kretingos rajone paskelbus ekstremaliąją situaciją buvo įpareigoti seniūnijų žemės ūkio specialistai.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, stiprindami aplinkosauginę kontrolę, vykdo teritorijų apžvalgas ne tik iš sausumos bei vandens, bet ir iš oro. Pareigūnams talkina Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kariškiai, kurie skraidina sraigtasparniu. Iš viršaus puikiai matosi pažeidimai, kuriuos važiuojant automobiliu ar einant sunku pastebėti.

Kudirkos naftos telkinyje, kaip informavo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), pradėtas gręžti naujas gręžinys, skirtas parengtinei žvalgybai.

Žemės ūkio ministerija ieško, kas valstybės šimtmečio minėjimo proga sukurtų dokumentinį filmą, pristatantį Lietuvos ir užsienio auditorijai šalies žemės ūkį.

Pastaruoju metu daug rūpesčių ūkinių gyvūnų laikytojams daro vilkai. Per pastaruosius šių metų tris mėnesius Utenos rajone vilkai papjovė 33 avis ir 1 ožką. Augintojai patyrė nuostolių už daugiau kaip 6 000 Eurų.

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigalioja maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos pakeitimai. Šių pakeitimų dėka daugeliui mažiau rizikingų maisto tvarkymo veiklų ir smulkiajam verslui užsiregistruoti ir surinkti reikiamus dokumentus bus gerokai paprasčiau. 

Neretai nutinka, kad komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo aikštelės paverčiamos sąvartynais. Gyventojai nerūšiuoja atliekų ir atsikrato visomis atliekomis tiesiog palikdami jas prie konteinerių. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros pareigūnai ieško priemonių netvarkai pažaboti.

Iki kada reikia sumokėti Žemės mokestį?

Iki lapkričio 15 dienos.

Kur rasti, kiek mokėti?

Lietuvoje duoną gamina daugiau kaip 310 įmonių, rinkai siūlomas per 500 pavadinimų duonos ir pyrago gaminių asortimentas. Pastaraisiais metais duonos gamybos technologijos labai ištobulėjo, gamybininkai turi galimybių keisti duonos spalvą, aromatą, skonį, jai kildinti naudoti mieles ar raugą. Šalia tradicinių rūšių atsiranda duonos gaminių, praturtintų įvairiais komponentais – sėklomis, džiovintais vaisiais, grūdų sėlenomis, dribsniais, vaisiais ar net daržovėmis.