Kol šalys abipus Atlanto buvo susirūpinusios nestabilumu Artimuosiuose Rytuose, hibridinėmis grėsmėmis, stiprino NATO, didino karinius biudžetus; priešas pasirodė netikėtai ir ne toks, į kurį buvo orientuotos transatlantinių šalių gynybos doktrinos: COVID-19 viruso plitimą įveikti pasirodė sunkiau nei buvo tikėtasi. Apie COVID-19 atvejus pranešė 140 šalių; daugiau negu 80 iš jų patvirtino klasterinio užsikrėtimo atvejus. COVID-19 pandemija jau vadinama trečiu didžiausiu šio šimtmečio šoku (po 9/11 ir 2008 m. finansinės krizės). Daugelis valstybių įvedė karantiną, kelionių suvaržymus, uždarė sienas. Bloomberg Economics prognozuoja, jog COVID-19 pandemija sulėtins pasaulio ekonomikos augimą iki nulio, padarys didelę žalą turizmo sektoriui, finansinėms rinkoms. COVID-19 pasekmės gali būti dar rimtesnės nei atrodo: COVID-19 yra ir politinis iššūkis, keliantis klausimą, ar ši krizė netaps brangiai kainuojančia prarasta proga transatlantinei bendrijai.

Daugelis tarptautinių susitarimų yra skirti valdyti tarpusavio priklausomybės ryšius tarp valstybių. Taip siekiama gauti didesnę naudą, pavyzdžiui, lengvinant sąlygas prekybai, investicijoms ar susitariant dėl oro navigacijos, kelių transporto ir kitų valstybių sienas kertančio judėjimo taisyklių. Arba geriau suvaldyti su tarpusavio ryšiais susijusias rizikas, pavyzdžiui, keičiantis informacija apie nusikaltėlių judėjimą ar ieškant būdų kaip mažinti sienų nepripažįstančią aplinkos taršą. Ar apsisaugoti nuo kartu su keliaujančiais žmonėmis sienas kertančių virusų sukeliamų epidemijų.

Pasaulis atsidūrė išskirtinėje situacijoje dėl koronaviruso (KOVID 19) . Paskelbta pandemija. Šalys griebiasi griežčiausių priemonių situacijai kontroliuoti, tai skatina skirtingas politines jėgas susitelkti ir dirbti bendram labui. Arba priešingai – susipriešinti. Kaip Lietuvoje?

Dangstykit savo klaidas, supaprastinkit įvykius, perdėkit savo laimėjimus, ignoruokit kontekstą, skleiskit melą ir reikalaukit dėkingumo – šios nuostatos pažįstamos visiems, kas anksčiau domėjosi Sovietų Sąjungos, o dabar – Rusijos požiūriu į Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau Kinijos komunistų partija šiuo metu lygiai taip pat naudojasi koronaviruso pandemija.

Iki savaitės pradžios vyravo politinės paliaubos. Vadovaujantys politikai laikėsi santūriai, vienas kitam nepriekaištavo, nesistengė vieni kitiems suversti atsakomybę. Opozicija neskubėjo kritikuoti valdžios veiksmų. Prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad būta trūkumų Vyriausybės darbe, nespėta laiku užsakyti reagentų ir kitą medicininės įrangos, tačiau dabar tiek centrinė, tiek vietos valdžia, tiek medikai „daro viską, kad veiksmai būtų koordinuoti.“ Jis sveikino politikų savitvardą, jų gebėjimą suprasti savo pilietinę pareigą. Interviu BNS prezidentas sakė, kad „lengviausia tik kritikuoti, siūlyti kažkam nuimti galvą už savo funkcijų nevykdymą – mes galėsime tą padaryti vėliau daugybę kartų“.

Koronaviruso krizės įtaka bei šalyje paskelbtas karantinas turi įtakos visam verslui, tačiau jos mastai atskiriems sektoriams yra skirtingi, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Europos Sąjungos sanglauda yra ankstyvoji pandemijos auka. Galbūt poveikis netgi bus mirtinas. Donaldas Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, apgailestavo:

Net ir ilgiausias kelias prasideda nuo pirmo žingsnio. Prieš trisdešimt metų kartu su atkurtos nepriklausomos valstybės istorija kiekvienas pradėjome rašyti savo istoriją. Laikas labai iškalbingai parodė, ko buvo verti kiekvieno mūsų planai ir sprendimai. Bet nenuginčijama, kad per 30 metų pasiekta pažanga yra gyvas įrodymas, jog žengtas teisingas žingsnis ir pasirinktas teisingas kelias. Vis labiau esu įsitikinęs, kad ir kokios klaidos buvo padarytos, nepataisomą žalą padarė ne jos, o nepasitikėjimas, nusivylimas ir siekis valdyti.

Ką „Brexitas“ reikš Europos saugumui? Šis klausimas kelia nerimą žmonėms nuo šiaurės Norvegijos iki Juodosios jūros rytinių pakrančių. Britanija – svarbi sąjungininkė tiek NATO šalims, tiek esančioms tolėliau, pavyzdžiui, Ukrainai ir Sakartvelui.

Kiek maistinga jūsų dieta? Ne tai, ką valgote, o tai, ką vartojate savo akimis ir ausimis?

Miuncheno saugumo konferencija – bauginama vieta pristatyti naują idėją. Jos dalyviai – vieni svarbiausių ir labiausiai išmanančių žmonių pasaulyje. Atkreipti jų dėmesį sunku, sulaukti jų pritarimo – dar sunkiau. Kita vertus, jeigu nori kažką pakeisti, šis renginys yra tinkamas tokiam sumanymui pradėti.

Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau aiškindamas, kad Baltijos šalys nėra Balkanai, kad Slovakija nėra Slovėnija (arba atvirkščiai) ir kad Rytų Europa nėra reikšminga politinė arba geografinė kategorija.

Praėję keleri metai nemažų investicijų pritraukusiai Lietuvai  buvo auksiniai, tačiau mažesni miestai gali niekada nepritraukti didelių investuotojų, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Daugelis pamename tą prieš trisdešimt metų Europoje nuvilnijusią optimizmo bangą, kai griuvo sienos ir režimai, kai užgniaužtą visuomenę pakeitė stiprėjanti bendruomenė, atvira rinka ir žodžio laisvė. „Pew Research Center“ visą šį laikotarpį vykdė apklausas. Klausimai apie demokratiją ir rinkos ekonomiką pirmiausia buvo užduoti 1991 m., vėliau - dar kartą 2009 m. ir 2019 m. Kelių valstybių - Vengrijos, Lietuvos ir Ukrainos - parama abiem klausimais sumažėjo 1991–2009 m., bet pastarąjį dešimtmetį vėl pradėjo didėti. O pasitenkinimas gyvenimu per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje ženkliai išaugo nuo 13 proc. 1991 m. iki 44 proc. 2019 m.

Minsko tarptautiniame oro uoste ženklai užrašyti trimis kalbomis: rusų, anglų ir kinų. Man sakė, kad tokiu būdu ne tiek stengiamasi, kad svečiai iš Kinijos jaustųsi patogiai, kiek priminti atvykėliams iš Rusijos, jog net ir jų kuklūs mažesnieji broliai Baltarusijoje turi iš ko rinktis.

Švedija yra puolama ir jai skubiai reikalinga pagalba. Tai gali būti staigmena galvojantiems, kad didžiausia Šiaurės šalis yra neutrali, geranoriška, nesikišanti į pasaulio reikalus, apdovanota daugeliu draugų ir neturinti priešų. Nors šis vaizdinys visuomet buvo netikslus, dabar jis išties pasenęs. „Savo draugus vaišiname puikiu vynu, – pareiškė Kinijos ambasadorius Švedijoje Gui Congyou, – bet savo priešams esam paruošę šautuvus.“

2019-ųjų pabaigoje JAV Atstovų rūmai prezidentui Donaldui Trumpui pateikė kaltinimus piktnaudžiavimu valdžia siekiant asmeninių ir politinių tikslų ir trukdymu JAV Kongresui atlikti tyrimą dėl jo veiksmų Ukrainoje.

Vladimirui Putinui ištvermės nestinga – tai įrodo gruodžio 19-ąją surengta jo spaudos konferencija, trukusi 4 val. 20 minučių.

Neprotinga lažintis prieš Borisą Johnsoną. Britanijos premjero juokdariškos manieros, atsainumas ir chaotiškas privatus gyvenimas slepia aštrius kaip skustuvas politinius instinktus. Jo kelias į valdžią nuklotas politinių priešų lavonais – tiek Konservatorių partijos narių, tiek dabartinių liberalų demokratų ir leiboristų lyderių.

2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuos Britanija palaiko būdama Europos Sąjungoje, buvo sunku suprasti, kaip „Brexitui“ galėtų pritarti parlamentas. Tuomet galvojau, kad veikiausiai būtų surengtas kitas referendumas, per kurį žmonės iš naujo apsvarstytų savo sprendimą ir galbūt nubalsuotų pasilikti.

Gruodžio 4 dieną Vyriausybė pritarė Strateginio valdymo įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui. Tai nėra pirmoji S. Skvernelio Vyriausybės iniciatyva strateginio valdymo srityje. Pavyzdžiui, 2017 metais įvedus „pokyčių krepšelius“ ribotus finansinius išteklius pavyko labiau sutelkti Vyriausybės prioritetams (tokiems kaip vaiko pinigai ar krašto apsaugos finansavimas) įgyvendinti. 

„Paklauskit jo apie kapines, Deanai“, – JAV prezidentas Lyndonas Bainesas Johnsonas pasakė savo valstybės sekretoriui Deanui Ruskui, kandžiai paminėjęs daugiau kaip 20 000 JAV karių, palaidotų šalyje, už kurios išvadavimą jie žuvo. Tai įvyko 1966-aisiais, kai generolas Charles'is de Gaulle'is, tuometis Prancūzijos prezidentas, buvo ką tik paskelbę sprendimą pasitraukti iš Aljanso vadovavimo struktūros, tai pat pareikalavęs išvesti iš jo šalies visas užsienio pajėgas.

Įsivaizduokite, kad jūs – šalies, kuri sučiupo Rusijos šnipą, lyderis. Štai keli dalykai, kuriuos turėtumėte pasakyti Rusijos ambasadoriui. Pirmiausia pademonstruokite savo nepasitenkinimą. Atšaukite artėjantį vizitą, įšaldykite derybas dėl prekybos, atidėkite kitus renginius. Be to, apsvarstykite pareigūnų išsiuntimo iš šalies galimybę. Bent vienas, o gal net keli pareigūnai iš Rusijos ambasados ar kitų misijų privalės susikrauti lagaminus. Galite apsvarstyti, ar tai bus daroma viešai, ar privačiai (apsaugant Maskvą nuo gėdos).

Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyti.

Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyti.

Prisimenu Rytų Berlyną. Netgi dabar, praėjus trisdešimčiai metų, šis prisiminimas man užgniaužia kvapą. Rusvosios anglys, smilkstančios katilų pakurose; prastos kokybės degalai, varantys nutriušusius automobilius ir išklerusius sunkvežimius. Ideologija irgi buvo dusinanti. Ginčydavausi su valstybines pareigas einančiais režimo apologetais mediniais liežuviais ir skaitinėdavau slogią prozą, skelbtą „Neues Deutschland“ – valdančiosios Vieningosios socialistų partijos laikraščio, ieškodamas užuominų apie vidaus kovas dėl įtakos ir poslinkius.

Atrodo, kad Pax Americana yra lengva apginti. Arba bent jau taip būdavo anksčiau. Kai nebuvo geresnių draugų arba blogesnių priešų kaip Jungtinės Valstijos, pasirinkti buvo paprasta. JAV lyderystė buvo tapusi atrama taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai. Reikia pripažinti, iš to daugiausiai naudos gavo pačios JAV, bet kitoms šalims ši tvarka irgi buvo naudinga. Dėl JAV lyderystės sustiprėjo įstatymų viršenybė, žmogaus teisės ir taika.

Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjungininkių, mėgaujasi palankiu Vašingtono žvilgsniu. Greitai ten bus nusiųsti 4 500 JAV karių – taip pat ir į bazę, kurią lenkų valdžios pareigūnai apdairiai praminė „Fort Trump“.

Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naikinamas senovines kultūras, kalbas ir tikėjimus. Vaikų grobimą. Visuotinę gyventojų kontrolę, naudojant aukštųjų technologijų sekimo technologijas, prieš kurias teleekranai iš George'o Orwello romano „1984-ieji“ atrodo kaip švelnus smalsavimas.

Blogai, kai tu niekam nerūpi. Tačiau pritraukti dėmesį – dar blogiau. Kadaise susilaukti Baltųjų rūmų susidomėjimo Vašingtone būdavo puikiausias politinis pasiekimas. Dabar, tarsi kokiame nors mafijos valdomame mieste iš Holivudo trilerio, jo piliečiai slapstosi šešėliuose, bijodami vienintelio čia svarbaus žmogaus svilinamo žvilgsnio.