Baimė, kad miršti, ištiko infarktas, kad gali netekti sąmonės, išprotėti. Taip panikos atakos metu gali jaustis žmogus. Depresijos gydymo centro psichologės Rimantės Ancelės teigimu, panikos atakos dažniausiai kyla staiga, atrodo nenuspėjamos ir nekontroliuojamos, paprastai trunka 5-20 minučių.

Kartais žmonės, sužinoję, kiek laiko reikia skirti norint užsiimti savanoriška veikla, idėjos atsisako, portalui LRT.lt sako įstaigos „Socialinis veiksmas“ vadovė Justina Babušytė. Jos teigimu, dažnai norima greito rezultato su kuo mažiau pastangų.

Tarptautinę savanorystės dieną – gruodžio 5-ąją – visuomeninės organizacijos ragina domėtis savanoryste, įstaigų veikla, skatina žmones neatlygintinai dalytis savo žiniomis, skirti laiko savanoriškoms veikloms.

Artėjant žiemos šventėms gyventojai sparčiai renkasi Kalėdų eglę. Kaip rodo prekybos tinklo pardavimų tendencijos, populiaresnės dirbtinės eglutės. Elektroninės parduotuvės, parduodančios Kalėdų egles, atstovas portalui LRT.lt teigia, kad ekologiškesnis pasirinkimas yra gyva eglutė, nors daugeliui gali atrodyti priešingai. O štai Klaipėdos universiteto Botanikos sodas ragina eglutę Kalėdoms išsinuomoti.  

Trečiadienį  Honkonge prasidėjo tarptautinė konferencija, skirta žmogaus genomo keitimo galimybėms ir problemoms. Daugiausia problemų konferencijos organizatoriams ir dalyviams sukėlė nepatikrinti pareiškimai, kad viename Pietų Kinijos universitete, panaudojus modernią molekulinių žirklių technologiją, jau įvykdyta dvynių genomo pakeitimo procedūra.

Dviejų mergaičių genai buvo redaguoti iki gimimo. Mokslininkai nesutaria, gera tai naujiena ar bloga.

Tyrėjai iš Kinijos paskelbė, kad prisidėjo prie pirmųjų genetiškai modifikuotų vaikų gimimo. Pateikdamas nuorodą į Kinijos medicinos registrą, MIT Technology Review praneša, kad šį mėnesį gimė mergaitės dvynės, kurių DNR buvo redaguotas. Jei tai tiesa, galima kalbėti apie naujas medicinos atšakas ir etikos klausimus, pateksiančius į istorijos vadovėlius.

Mokslininkai sukūrė specialų katalizatorių, kuris gali anglies dioksidą – pagrindinę pasaulinio atšilimo priežastį – paversti plastiku, audiniais bei kitais naudingais produktais.

Elektrokatalizatoriai yra pirmosios medžiagos, išskyrus fermentus, kurie gali anglies dioksidą ir vandenį paversti į naudingas žmonijai medžiagas didesniu nei 99 proc. efektyvumu.

Du produktai – metilglioksalis (C3) ir 2,3-furandiolis (C4) – gali būti naudojami kaip plastikų, klijų ir farmacinių preparatų pakaitalai. Tad toksiškas formaldehidas gali būti pakeistas metilglioksaliu, kuris yra saugesnis.

Mokslininkai sukūrė specialų katalizatorių, kuris gali anglies dioksidą – pagrindinę pasaulinio atšilimo priežastį – paversti plastiku, audiniais bei kitais naudingais produktais.

Elektrokatalizatoriai yra pirmosios medžiagos, išskyrus fermentus, kurie gali anglies dioksidą ir vandenį paversti į naudingas žmonijai medžiagas didesniu nei 99 proc. efektyvumu.

Du produktai – metilglioksalis (C3) ir 2,3-furandiolis (C4) – gali būti naudojami kaip plastikų, klijų ir farmacinių preparatų pakaitalai. Tad toksiškas formaldehidas gali būti pakeistas metilglioksaliu, kuris yra saugesnis.

Konteineriniuose laivuose - tūkstančiai konteinerių. Tai - pasaulinės prekybos stuburas, tačiau šiems laivams tenka plaukioti ir ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Jei toks laivas patektų į bėdą, ar įgula imtųsi į vandenį mesti konteinerius? Kas paskui sumokėtų už prarastą krovinį - draudimo bendrovė, laivo savininkas ar krovinio savininkas tiesiog patirtų nuostolį? Iš tiesų nei vienas iš šių atsakymų nėra teisingas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC) kartu su partneriais iš Belgijos, Italijos ir Vengrijos įgyvendina „Copernicus“ programos „European health“ projekto antrąjį etapą, kurio tikslas – teikti naujausią ir lengvai suprantamą su klimato kaita ir sveikata susijusią informaciją sveikatos ir aplinkos specialistams Europos regione. Pagrindinis projekto rezultatas – sukurta viešai prieinama klimato kaitos duomenų bazė, skelbiama „Copernicus Climate Change European Health service“ pranešime.

Net ir tokie audiniai kaip satinas, neretai vadinamas prabangiu, ar viskozė, dažnai prilyginama medvilnei, iš tiesų nėra labai tinkami mūsų odai ir gali sukelti nemenkų nepatogumų, svetainėje lybrate.com rašo bendrosios praktikos gydytojas dr. Sanjeevas Gupta. Anot jo, iš kai kurių audinių pasiūtų drabužių vertėtų vengti ar bent jau nedėvėti kasdien.

Jei jums reikėtų nupiešti ugniagesių sunkvežimį, kokią spalvą jam parinktumėte? Daugelis rinktųsi raudoną ir tikrai ne be reikalo – absoliuti dauguma viso pasaulio ugniagesių mašinų yra raudonos. Bet kodėl?

Žinoma, galima greitai sugalvoti priežastį – raudonų sunkvežimių kelyje nėra daug, todėl ugniagesiai kelyje yra lengvai pastebimi.

Elektronines cigaretes rūkantys žmonės apie save susikūrė ne pačią geriausią reputaciją - savo nederamu elgesiu kai kurie iš jų stipriai erzina tuos, kurie nerūko. Tačiau dabar Londono universiteto koledžo mokslininkai paskelbė, kad iš elektronines cigaretes rūkančių žmonių naudos turi ir kiti žmonės. Tik ne visi.

Nenorite netikėkite, bet gyvūnų išmatos mokslininkams yra labai įdomios. Jie jas tyrinėja nuolat ir iš jų sužino labai daug įdomių dalykų apie gyvūnų elgesį, mitybą, populiacijos būklę. Tačiau ne visos išmatos yra vienodos. Jei kada nors Australijoje pastebėsite kubelių formos išmatas, galėsite iš karto pasakyti, kas jas paliko. Bet kodėl tas gyvūnas taip stengiasi dėl formos?

Tai nutinka visiems. Dienos viduryje kažkodėl staiga krenta jūsų produktyvumas. Atrodo, kad mieliau jau darytumėte bet ką, tik ne dirbtumėte. Atsakymas vienas - reikia kavos. Šiuo metodu naudojasi daugybė dirbančiųjų, tačiau iš tikrųjų yra ir kur kas veiksmingesnis būdas sugrįžti į vėžes.

Naujame tyrime išsiaiškinta, kad prieš 350 mln. metų, dar kai Žeme nevaikščiojo dinozaurai, čia gyveno keistas, šonu vaikštantis roplys.

Tikriausiai daugeliui įdomu, kodėl jis buvo toks neįprastas, o ekspertų nuomonės irgi išsiskiria. Tačiau viena yra aišku – tai „seniausi žinomi stuburinio pėdsakai rasti Didžiojo kanjono nacionaliniame parke“, – teigia geologijos profesorius iš Nevados universiteto, Stephenas Rowlandas.

Šunys, kitaip nei katės, paslapčių saugoti nemoka: jeigu jiems kas nors patinka, aišku iš karto, o jei ne – nepasitenkinimą taip pat išduoda elgesys. Vis dėlto yra keletas dalykų, kurių šunys negali pakęsti, o šeimininkai dažnai apie tai nė neįtaria, rašoma portale iflscience.com.

Apie 43 proc. Lietuvos gyventojų nesijaučia saugūs, ypač būdami viešosiose vietose – prekybos centruose, koncertų salėse ar kino teatruose. Be to, kilus nelaimei, daugiau nei trečdalis žmonių sako nežinantys, kaip elgtis. Tokias tendencijas rodo 2018 m. elektros valdymo bendrovės „Eaton“ atliktas tyrimas.

Tiesos serumas - tai paslaptingi vaistai, kurių injekciją gavęs žmogus prapliumpa žodžiais. Jis atsako į visus klausimus, nemeluoja ir neišsisukinėja. Tai - puikus tardymo įrankis filmuose. Bet ar tiesos serumas apskritai egzistuoja?

Tiesos serumas egzistuoja - tai bet kokia medžiaga, kurios paskirtis yra prakalbinti žmogų, kuris nenori ko nors išduoti. Kaip tiesos serumas naudotas etanolis, midazolamas, natrio tiopentalis, amobarbitalis, flunitrazepamas ir dar visa eilė preparatų. Filmuose dažniausiai naudojamas natrio tiopentalis, kuris gali būti suleidžiamas į veną. Jis taip pat vis dar naudojamas JAV kaip mirtinos injekcijos nuteistiesiems dalis.

Didžiųjų burlaivių laikai jau seniai pasibaigė. Gražūs mediniai laivai šiandien džiugina tik įvairiose šventėse, o juk prieš porą šimtų metų jie buvo tai, kas vertė pasaulį judėti. Jų architektūra buvo ne tik graži pažiūrėti, bet ir funkcionali. Štai kapitono kajutė beveik visada buvo laivo gale, bet ar žinote kodėl?

Nors būta ir išimčių, kapitonas beveik visada miegojo pačiame laivo gale. Jam buvo skirta atskira kajutė, kai kiti įgulos nariai dažnai labai ankštai gyvendavo likusioje laivo dalyje. Visi laivai turėdavo tam tikrą paskirtį, todėl didžiąją jų dalį užimdavo jai būdingi daiktai. Kariniuose laivuose dominavo patrankos, prekiniuose - kroviniai ir taip toliau. Todėl įgulos nariams likdavo visai nedaug vietos kur nors laivo priekyje. Tačiau kapitonas visada mėgaudavo savo privačia kajute laivo gale. Bet kodėl gale?

JAV Kolorado Boulderio universiteto mokslininkų komanda ištyrė dušo galvutėse esančias bakterijų kolonijas ir nustatė įdomių skirtumų tarp Jungtinių Valstijų ir Europos bei aptiko net potencialių plaučių ligą sukeliančių patogenų.

„Dauguma šių mikrobų yra nekenksmingi, tačiau kai kurie jų gali sukelti ligas“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius, minėto universiteto ekologas Noah Fiereris.

1972 m. rugpjūčio 4 d. iš JAV pajėgų sutelktos 77-osios operatyvinės aviagrupės pilotai, priartėję prie jūroje, netoli Hon La uosto (Vietname) esančio minų lauko, tapo ne mažiau kaip dvidešimties sprogimų liudininkais.

Maždaug 20–25 sprogimai, esą, įvyko vos per 30 sekundžių, be to, aplinkiniuose vandenyse plūduriavo dar 25–30 į paviršių iškilusio dumblo dėmių.

Kai kitą kartą pažvelgsite pro langą, ieškodami įkvėpimo, prisiminkite, kad medžiaga, per kurią žiūrite, susidarė sprogstančios senovinės žvaigždės gelmėse.

Viena tarptautinė mokslininkų grupė pranešė aptikusi silicio dioksido – pagrindinės stiklo sudedamosios dalies – dujų ir dulkių debesyse, susidariusiuose sprogus dviem tolimoms supernovoms, esančioms už milijardų šviesmečių nuo Žemės.

Ką atsakytumėte, jeigu kas nors paklaustų Jūsų, kurie metai buvo patys blogiausi istorijoje? 2016, kai Lietuvos Seime pradėjo dominuoti valstiečiai, o JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas (neskaitant sunkiai suskaičiuojamų garsenybių mirčių)? Tikrai ne.

Kur kas blogesni buvo 1347 metai – tuomet Europą nusiaubė Juodoji Mirtis. Nedaug džiaugsmo buvo ir 1941–1945, ypač tiems žmonėms, kurie buvo žydų tautybės ir gyveno Europoje. Arba 1914–1918 metais – ypač 1918, kai ne tik vis dar vyko Pirmasis pasaulinis karas, bet ir siautė „ispaniškasis gripas“, myriop pasiuntęs net 100 milijonų žmonių, rašo „Science Direct“.

Filmo herojų vejasi traukinys. Jis bėga, tačiau mašinistas jo nemato, o trauktis nėra kur. Desperatiškai jis neria žemyn ir pilvu prisiglaudžia prie pabėgių. Traukinys garsiai dardėdamas per minutę pravažiuoja nekliudydamas herojaus ir jis išgyvena kovoti dar vieną dieną. Bet ar tai realu? Ar gulėdamas tarp bėgių žmogus tikrai būtų saugus?

Šis motyvas filmuose yra gana dažnas, o ir praktiškai šią ekstremalią pramogą išbandžiusių žmonių tikrai yra. Jie savo žygius filmuoja, talpina internete, o tada susilaukia baudų. Dažnai jie net patys nesupranta, kaip jiems pasisekė.

Šunys, kitaip nei katės, paslapčių saugoti nemoka: jeigu jiems kas nors patinka, aišku iš karto, o jei ne – nepasitenkinimą taip pat išduoda elgesys. Vis dėlto yra keletas dalykų, kurių šunys negali pakęsti, o šeimininkai dažnai apie tai nė neįtaria, rašoma portale iflscience.com.  

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į krepšį, iki išmanių viražų, siekiant pergudrauti net ir pačius griežčiausius dėstytojus. Nuo paskutinės nakties prieš egzaminą iki pačių ekstremaliausių „fuksų“ krikštynų. Tačiau ar įsivaizduojate, kaip ir kuo gyveno studentai tarpukario Lietuvoje?

„Yra dalykų, kurie nesikeičia“, – pranešime žiniasklaidai teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė, pasakojusi apie studentų gyvenimą prieš 100 metų.  

„Android“ telefonų naudotojams jau seniai buvo žinoma, kad telefonuose su OLED technologijos ekranais „Android“ operacinės sistemos išvaizdą perjungus į „tamsųjį“ arba „nakties“ režimą sutaupoma daug energijos ir pailgėja įrenginio veikimo trukmė tarp įkrovimų – tą patį galima pasakyti ir apie „iPhone“ įrenginius, rašo „The Verge“.

Taip yra dėl to, kad tamsiose ekrano vietose atskiriems vaizdo taškams reikia mažiau energijos, jeigu atvaizduojamos tamsesnės spalvos, o jeigu atvaizduojama spalva yra juoda, tuomet energijos sąnaudos priartėja prie nulio.

Lietuvoje kavos mėgėjų tarp moterų yra kur kas daugiau nei tarp vyrų. Visiškai negeriantys kavos tvirtina 22 proc. vyrų ir vos 7,5 proc. moterų. Savo ruožtu, moterys gerokai dažniau renkasi pieniškas kavas, o vyrai – juodą bei espresą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gydytoja neurologė Raminta Masaitienė ir gydytoja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė papasakojo, kodėl daug kam galėjo smarkiai pasunkėti atsikėlimas. Pasirodo, tam įtakos iš tiesų turi metų laikas. Vėstant orams, tamsėja rytai, o šviesa – labai svarbi žvaliam prabudimui.

Ryte vėluojantys, žiovaujantys ir mieguisti kolegos – kaip tyčia šiuos „reiškinius“ galima užfiksuoti atėjus ir gilėjant rudeniui. Neurologės R. Masaitienė ir dr. R. Praninskienė sako, kad tai ne sutapimas. Kai lauke mažėja šviesos, žmonių kūnai sunkiau prabunda, tad rytai gali tapti sunkūs ir mieguisti.

Juokas yra nepamainomas romantinių santykių atributas – kartais jis parodo, ar poros santykiai klostysis gerai, o kartais tampa rimtų nesutarimų priežastimi, rašoma svetainėje sciencedaily.com. Pasak psichologijos profesoriaus Rene Proyerio, pagal tai, kaip reaguoja į juoką, žmones galima suskirstyti į tris tipus, padedančius suprasti, kokie pokštai partneriui patinka, o kurie gali baigtis barniu.